Internetas yra pasaulinis tinklas, jungiantis milijardus kompiuterių visame pasaulyje tarpusavyje ir su pasauliniu žiniatinkliu. Jis naudoja standartinį interneto protokolų rinkinį (TCP/IP), kad sujungtų milijardus kompiuterių vartotojų visame pasaulyje. Jis sukonfigūruotas naudojant kabelius, tokius kaip optinės skaidulos ir kitos belaidžio ryšio bei tinklo technologijos. Šiuo metu internetas yra greičiausias būdas siųsti arba keistis informacija ir duomenimis tarp kompiuterių visame pasaulyje.
Manoma, kad internetą sukūrė Jungtinių Valstijų „Defense Advanced Projects Agency“ (DARPA) departamentas. Ir pirmą kartą jis buvo prijungtas 1969 m.
Kodėl internetas vadinamas tinklu?
Internetas vadinamas tinklu, nes jis sukuria tinklą sujungdamas kompiuterius ir serverius visame pasaulyje, naudodamas maršrutizatorius, jungiklius ir telefono linijas bei kitus ryšio įrenginius ir kanalus. Taigi, jį galima laikyti pasauliniu fizinių kabelių tinklu, pvz., variniais telefono laidais, šviesolaidiniais kabeliais, televizijos laidais ir kt. Be to, net belaidžiai ryšiai, tokie kaip 3G, 4G ar Wi-Fi, naudoja šiuos kabelius prieigai prie interneto. .
Internetas skiriasi nuo Pasaulinis tinklas nes pasaulinis internetas yra kompiuterių ir serverių tinklas, sukurtas juos sujungiant internetu. Taigi internetas yra žiniatinklio pagrindas, nes jis suteikia techninę infrastruktūrą WWW kūrimui ir veikia kaip terpė perduoti informaciją iš vieno kompiuterio į kitą. Jis naudoja žiniatinklio naršykles, kad parodytų informaciją apie klientą, kurią paima iš žiniatinklio serverių.
int to char
Internetas visiškai nepriklauso vienam asmeniui ar organizacijai. Tai koncepcija, pagrįsta fizine infrastruktūra, jungiančia tinklus su kitais tinklais, kad būtų sukurtas pasaulinis milijardų kompiuterių tinklas. 2016 m. rugpjūčio 12 d. visame pasaulyje buvo daugiau nei 300 milijonų interneto vartotojų.
Nustatyti
Internetui nustatyti naudojami fiziniai variniai arba optinio pluošto duomenų perdavimo kabeliai, taip pat kitos tinklo technologijos, pvz., LAN, WAN ir MAN. Net 2g, 3g ir 4g paslaugoms, taip pat Wi-Fi, reikalingas šis fizinis kabelio išdėstymas, kad būtų galima pasiekti interneto ryšį. „Internet Corporation for Assigned Names and Numbers“ (ICANN), JAV įsikūrusi organizacija, yra atsakinga už interneto ir su juo susijusių protokolų, įskaitant IP adresus, valdymą.
Kaip veikia internetas?
Prieš tai suprasdami, suprasime kai kuriuos su internetu susijusius pagrindus:
Internetas veikia su klientų ir serverių pagalba. Įrenginys, pvz., nešiojamas kompiuteris, prijungtas prie interneto, vadinamas klientu, o ne serveriu, nes nėra tiesiogiai prijungtas prie interneto. Tačiau jis yra netiesiogiai prijungtas prie interneto per interneto paslaugų teikėją (IPT) ir identifikuojamas pagal IP adresą, kuris yra skaičių eilutė. Kaip ir jūs turite savo namų adresą, kuris unikaliai identifikuoja jūsų namus, IP adresas veikia kaip jūsų įrenginio pristatymo adresas. IP adresą pateikia jūsų IPT, ir jūs galite pamatyti, kokį IP adresą jūsų IPT suteikė jūsų sistemai.
Serveris yra didelis kompiuteris, kuriame saugomos svetainės. Jis taip pat turi IP adresą. Vieta, kurioje saugoma daug serverių, vadinama duomenų centru. Serveris priima užklausas, kurias klientas siunčia per naršyklę per tinklą (internetą) ir atitinkamai atsako.
Norėdami prisijungti prie interneto, mums reikia domeno vardo, kuris reiškia IP adreso numerį, t. y. kiekvienam IP adresui buvo priskirtas domeno vardas. Pavyzdžiui, youtube.com, facebook.com, paypal.com naudojami IP adresams pavaizduoti. Domeno vardai sukuriami, nes žmogui sunku atsiminti ilgą skaičių eilutę. Tačiau internetas nesupranta domeno vardo, jis supranta IP adresą, todėl įvedus domeno pavadinimą naršyklės paieškos juostoje, internetas turi gauti šio domeno vardo IP adresus iš didžiulės telefonų knygos, kuri yra žinoma. kaip DNS (domeno vardų serveris).
Pavyzdžiui, jei turite asmens vardą, jo telefono numerį galite rasti telefonų knygoje ieškodami jo vardo. Internetas naudoja DNS serverį taip pat, kad surastų domeno vardo IP adresą. DNS serverius valdo IPT arba panašios organizacijos.
10 ml uncijoje
Dabar, supratę pagrindus, pažiūrėkime, kaip veikia internetas?
Kai įjungiate kompiuterį ir įvedate domeno pavadinimą naršyklės paieškos juostoje, jūsų naršyklė siunčia DNS serveriui užklausą gauti atitinkamą IP adresą. Gavusi IP adresą, naršyklė persiunčia užklausą atitinkamam serveriui.
Kai serveris gauna užklausą pateikti informaciją apie tam tikrą svetainę, duomenys pradeda tekėti. Duomenys per optinio pluošto kabelius perduodami skaitmeniniu formatu arba šviesos impulsų pavidalu. Kadangi serveriai yra tolimose vietose, duomenims gali tekti nukeliauti tūkstančius mylių optinio pluošto kabeliu, kad pasiektų kompiuterį.
Optinis pluoštas yra prijungtas prie maršrutizatoriaus, kuris šviesos signalus paverčia elektriniais signalais. Šie elektriniai signalai perduodami į nešiojamąjį kompiuterį naudojant eterneto kabelį. Taigi, jūs gaunate norimą informaciją per internetą, kuris iš tikrųjų yra kabelis, jungiantis jus su serveriu.
Be to, jei naudojate belaidį internetą naudodami „Wi-Fi“ arba mobiliuosius duomenis, optinio kabelio signalai pirmiausia siunčiami į mobiliojo ryšio bokštą, o iš ten elektromagnetinių bangų pavidalu pasiekia jūsų mobilųjį telefoną.
Internetą valdo ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers), įsikūrusi JAV. Jis valdo IP adresų priskyrimą, domeno vardo registraciją ir kt.
js kelių eilučių eilutę
Duomenų perdavimas internete yra labai greitas. Kai paspausite Enter, informaciją gausite iš serverio, esančio už tūkstančių mylių nuo jūsų. Tokio greičio priežastis yra ta, kad duomenys siunčiami dvejetaine forma (0, 1), o šie nuliai ir vienetai yra suskirstyti į mažus gabalėlius, vadinamus paketais, kuriuos galima siųsti dideliu greičiu.
Interneto naudojimas
Apskritai, internetas gali būti naudojamas keistis informacija su žmonėmis visame pasaulyje, bendrauti dideliais atstumais ir greitai rasti informaciją ar atsakymus beveik bet kokia tema.
Štai keletas konkrečių interneto naudojimo pavyzdžių:
- Socialinių tinklų naudojimas ir turinio dalijimasis.
- Momentiniai pranešimai, vaizdo konferencijos, interneto perdavimas pokalbiai (IRC), interneto telefonija ir el. paštas yra elektroninio ryšio pavyzdžiai. Visa tai naudojama internetu.
- Prieiga prie internetinių studijų programų, kursų ir seminarų, skirtų švietimui ir savęs tobulėjimui.
- Darbo paieška: norėdami skelbti laisvas pozicijas, teikti darbo paraiškas ir įdarbinti kandidatus, nurodytus socialinių tinklų svetainėse, pvz., LinkedIn, darbdaviai ir kandidatai naudojasi internetu.
Kiti pavyzdžiai:
- Internetinės pažintys
- Internetiniai žaidimai
- Tyrimas
- Skaityti elektroninius laikraščius ir žurnalus
- Apsipirkimas internetu arba elektroninė prekyba.
- Internetinės diskusijų grupės ir forumai
Skirtumas tarp pasaulinio žiniatinklio ir interneto
Pasaulinis žiniatinklis (taip pat žinomas kaip žiniatinklis) ir internetas iš esmės skiriasi vienas nuo kito, nes žiniatinklis yra informacijos, kurią galima pasiekti naudojant internetą, rinkinys, o internetas yra pasaulinis tinklų tinklas, suteikiantis prieigą prie beveik visų rūšių informacija. Kitaip tariant, žiniatinklis yra paslauga, kuri buvo įtraukta į interneto pagrindą.
Internetas yra ta interneto dalis, kuri sulaukia didžiausio srauto. Vienas iš unikalių aspektų yra hipertekstas, greitas kryžminių nuorodų metodas. Daugumoje svetainių yra tekstas, kuriame paryškinami raktiniai žodžiai arba frazės, nes jos spalva skiriasi nuo likusio teksto. Kai vartotojas pasirenka vieną iš šių žodžių ar frazių, jie bus išsiųsti į pasirinktą svetainę ar puslapį. Mygtukai, grafika ir net tam tikros vaizdų sritys taip pat naudojami kaip hipersaitai.
Internete yra milijardai puslapių informacijos. Populiariausios interneto naršyklės yra Google Chrome, Firefox ir Internet Explorer. Interneto naršyklė naudojama naršyti internete arba naršyti internete. Tam tikros svetainės išvaizda gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo naudojamos naršyklės. Tam tikros naršyklės vėlesnės arba atnaujintos versijos gali pateikti sudėtingesnių funkcijų, pvz., muzikos failus, garsą, animaciją ir virtualią realybę.
jautis vs bulius
Saugumas ir internetas
Dėl internete renkamos privačios ir viešos informacijos kiekio klientams gresia saugumo atakos ir duomenų pažeidimai. Krekeriai ir įsilaužėliai turi prieigą prie tinklų ir sistemų bei gali pavogti asmeninius duomenis, pvz., prisijungimo slaptažodžius arba informaciją apie banko ir kredito kortelių sąskaitas. Tarp veiksmų, kurių galima imtis siekiant apsaugoti privatumą internete, yra šie:
- Savo sistemoje galite įdiegti antivirusinę ir antimalware.
- Sudėtingų, unikalių slaptažodžių generavimas, kurių niekas negali iššifruoti.
- Galima naudoti virtualų privatų tinklą (VPN) arba bent privatų naršymo režimą, pvz., inkognito langą „Google Chrome“.
- Tik naudojant HTTPS
- Laikykite privačias visos socialinės žiniasklaidos paskyras.
- Išjunkite automatinio pildymo funkciją.
- Išjunkite įrenginio GPS.
- Užuot tiesiog uždarę skirtuką ar langą, atsijunkite nuo paskyrų.
- Atnaujinkite slapukus, kad jei slapukas būtų nustatytas, bet kuriuo metu būtų išsiųstas įspėjimas.
- Reikia vengti el. pašto šiukšlių ir niekada neatidaryti ar atsisiųsti failų iš nežinomų šaltinių.
- Naudodami viešosios interneto prieigos taškus ar viešąjį „Wi-Fi“ ryšį, būkite atsargūs.
Be to, „tamsusis internetas“ yra papildoma interneto sudedamoji dalis. Standartinės naršyklės neleidžia vartotojams pasiekti tamsaus žiniatinklio, kuris yra paslėptas. Vietoj to jis naudoja Tor ir I2P naršykles, kurios leidžia vartotojams išlaikyti visišką anonimiškumą. Nors šis anonimiškumas gali būti puikus būdas apsaugoti naudotojo saugumą ir žodžio laisvę internete arba vyriausybei nuslėpti konfidencialią informaciją, tamsusis internetas taip pat skatina aplinką, kuri palengvina elektroninius nusikaltimus, nelegalių prekių perdavimą ir terorizmą.
Socialinis interneto poveikis
Galima pastebėti tiek teigiamą, tiek neigiamą interneto poveikį visuomenei. Viena vertus, kai kurie žmonės teigia, kad internetas padidino pasitraukimo, socialinės atskirties, susvetimėjimo riziką ir kaip įrodymą nurodo FOMO padidėjimą arba baimę praleisti. Kita vertus, kai kurie žmonės taip pat mano, kad internetas padarė priešingą poveikį visuomenei – padidino socialumą, pilietinį dalyvavimą ir ryšių gilumą.
Internetas pakeitė visuomenės bendravimą ir sąveiką, nesvarbu, ar poveikis visuomenei yra teigiamas, ar neigiamas. Didesnis dėmesys asmeniniam augimui yra vienas iš pokyčių ir bendruomenės, kurią lemia erdvė, darbas ir šeima, nuosmukio pavyzdys. Žmonės vis dažniau užmezga socialinius ryšius remdamiesi savo unikaliais projektais, vertybėmis ir interesais. Bendruomenes kuria ne tik neprisijungus ir asmeniškai, bet ir bendraminčių per internetą bei jo teikiamų ir kuriamų internetinių nustatymų gausą. Socialinių tinklų svetainės, tokios kaip „Facebook“ ir „LinkedIn“, yra pageidaujamos platformos tiek įmonėms, tiek asmenims, norintiems atlikti įvairias užduotis ir susisiekti su kitais.
Interneto ryšio protokolai
Protokolai yra gairių rinkinys, padedantis reguliuoti bet kurios konkrečios organizacijos ar technologijos veiklą.
Trys pagrindinės kategorijos Interneto ryšio protokolai yra aptariami toliau:
wumpus pasaulis
Interneto istorija
Interneto pirmtakas ARPANet pirmą kartą pradėjo veikti 1969 m . TCP/IP, atvirojo tinklo protokolų rinkinį, ARPANet priėmė 1983 m., o Nacionalinis mokslo fondo tinklas (NSFN) sukūrė tinklą, kad sujungtų universitetų informatikos skyrius visoje JAV 1985 m.
Kai 1989 m. buvo sukurtas hiperteksto perdavimo protokolas (HTTP), jis leido skirtingoms kompiuterių platformoms prisijungti prie tų pačių interneto svetainių, o tai žymiai pagerino ryšį tinkle. Mosaic žiniatinklio naršyklė buvo sukurta m 1993 m .
Per savo gyvavimo metus internetas išliko nuolatinis augimas ir vystymasis. Pavyzdžiui, IPv6 buvo sukurtas tam, kad ateityje žymiai padidėtų galimų naudoti IP adresų skaičius. Susijusioje plėtroje daiktų internetas (IoT) reiškia sparčiai besivystančią aplinką, kurioje beveik bet kuriam subjektui ar įrenginiui gali būti suteiktas unikalus identifikatorius (UID) ir galimybė automatiškai perduoti duomenis internetu.
Interneto privalumai:
Interneto trūkumai
Įvairūs būdai prisijungti prie interneto
Toliau trumpai aptariami įvairūs prisijungimo prie interneto būdai:
Kiti dalykai, kuriuos galite padaryti internete
Galimybė praktiškai iš karto bendrauti su bet kuo pasaulyje yra viena geriausių interneto savybių. Turėdamas milijardus vartotojų visame pasaulyje, el. paštas yra vienas iš labiausiai nusistovėjusių ir plačiausiai naudojamų internetinio bendravimo bei dalijimosi informacija su kitais būdų. Žmonės gali bendrauti vieni su kitais įvairiais būdais ir kurti internetines bendruomenes naudodamiesi socialinės žiniasklaidos platformomis.
Be to, internetu galite naudotis įvairiais papildomais tikslais. Yra keletas būdų, kaip sužinoti naujienas ir apsipirkti internetu. Galite tvarkyti savo finansinius reikalus, susitikti su naujais žmonėmis, žiūrėti televizorių ar patobulinti naujus įgūdžius. Naudodamiesi internetu galite bet ką daryti arba išmokti internete.