T Žemės forma per visą istoriją traukė ir džiugino žmones. Supratimas apie tikrąją mūsų planetos formos prigimtį buvo informacijos iš senovės civilizacijų paieška siekiant pateikti mokslinį tyrimą. Laikui bėgant išsiaiškinome, kad Žemė nėra tobula sfera, o sferoidas, pagamintas iš paplotėlio. Tai rodo, kad jis dažniausiai yra apvalus, su nedideliu išsilyginimu ties ašigaliais ir į viršų šalia pusiaujo. Tikrosios Žemės formos atradimas pakeitė mūsų požiūrį į mūsų vietą visatoje, o tai turėjo reikšmingų pasekmių daugeliui mokslo sričių. Šios ekskursijos metu apžvelgsime duomenis, stebėjimus ir mokslo pasiekimus, kurie padėjo suprasti tikrąją Žemės formą.

Svarbūs terminai, kuriuos reikia žinoti apie žemę:

• Plokščias sferoidas: Plokštojo sferoido apibrėžimas rodo tikrąją Žemės formą. Jame aprašoma sfera su šiek tiek suplokštais poliais ir išsipūtusiu pusiauju.
• Pusiaujas: Pusiaujas yra įsivaizduojama linija, dengianti Žemę ir skirianti ją į šiaurinį ir pietinį pusrutulius. Apvali sferinė Žemės forma šioje linijoje sukuria nedidelį kreivumą.
• Ašigaliai: Žemės ašigaliai yra sritys, kuriose susitinka jos sukimosi ašis ir paviršius. Ašigaliai yra šiek tiek plokšti nei likusioje Žemės rutulio dalyje dėl Žemės apskritos sferinės struktūros.
• Žemės sukimasis: Dėl gravitacijos Žemės sukimasis turi įtakos jos formai ir priverčia ją išsiplėsti ties pusiauju. Mokslininkai gali sužinoti daugiau apie Žemės rutulio formą ir tai, kaip Žemė sukasi, o tai daro įtaką jos formai.
• Palydoviniai duomenys: pažangūs vaizdiniai ir pažangūs matavimo palydovuose metodai suteikia reikiamos informacijos, kad būtų galima suprasti tikrąją Žemės struktūrą. Gravitacija, geografija ir Žemės sukimasis daro įtaką mūsų supratimui apie jos struktūrą.
• Kartografija: Kartografija yra menas ir mokslas, kuriantis žemėlapius. Norint sėkmingai parodyti jos ypatybes žemėlapiuose, užtikrinti tikslią navigaciją ir atlikti kitą geografinę analizę, būtina suprasti tikslią Žemės formą.
• Apvali sferoidinė Žemės forma lemia jūros lygį, kuris naudojamas kaip atskaitos taškas aukščiams matuoti. Gravitacinės jėgos ir Žemės sukimasis prisideda prie pasaulinių jūros lygio pokyčių.
• Gravitacijos matavimai: analizuodami Žemės gravitacinio lauko pokyčius, mokslininkai gali nustatyti planetos formą. Gravitacijos matavimai padeda nustatyti nukrypimus nuo tobulos sferos ir suteikia įžvalgų apie pailgą sferoido formą.

Kokia yra tikroji žemės forma?

T Tikroji Žemės forma yra apskrita sfera. Įsivaizduokite visiškai apvalų sferinį, pavyzdžiui, rutulį, kad suprastumėte šią formą. Kita vertus, Žemė yra šiek tiek įgaubta ašigaliais ir plečiasi ties pusiauju, o ne visiškai apvali. Plokšta Žemės forma atsiranda dėl jos sukimosi. Kai Žemė sukasi apie savo ašį, jos paviršiuje esanti medžiaga gravitacijos jėga stumiama į išorę. Dėl šios jėgos pusiaujo plotas plečiasi į išorę, todėl jis yra platesnis nei likusi planetos dalis. Tačiau medžiaga link ašigalių patiria mažiau šios išorinės jėgos, todėl jie yra plokšti nei pusiaujas. Pusiaujo išsiplėtimas ir poliarinis lygumas nėra akimirksniu matomi iš kasdienio gyvenimo Žemėje. Skersmens skirtumas tarp pusiaujo ir ašigalių yra maždaug 43 kilometrai (27 mylios), o tai gali atrodyti nedideli, lyginant su bendrais Žemės matmenimis. Tačiau planetos mastu skirtumai yra svarbūs.

Mokslininkai naudoja daugybę būdų, kaip išmatuoti ir suprasti Žemės struktūrą. geometrija yra vienas iš metodų, apimantis Žemės gravitacinio lauko matavimą, palydovinius stebėjimus ir išsamius antžeminius tyrimus. Šie stebėjimai padeda sukurti modelius, kurie puikiai atspindi Žemės struktūrą. Apvali sferinė Žemės forma buvo naudojama navigacijai, geografijai ir palydovinei vietai nustatyti. Tai turi įtakos žemėlapių braižymui ir atstumų tarp vietų Žemės paviršiuje įvertinimui. Be to, Žemės forma turi įtakos tokiems procesams kaip vandenyno srovės, atmosferos sąlygos, žemės ir vandens judėjimas planetoje. Nors formos svyravimai mums gali atrodyti nedideli, tai turi svarbių pasekmių moksliniams matavimams, žemėlapių sudarymui ir įvairiems gamtos reiškiniams. Apibendrinant galima pasakyti, kad tikroji Žemės forma yra pailgas sferoidas, o tai reiškia, kad ji iš esmės yra apvali, bet šiek tiek įgaubta ties ašigaliais ir besiplečianti ties pusiauju.

Tikrosios Žemės formos istorija:

Senovės mitologijos ir ankstyvosios sampratos: Dar gerokai prieš atsirandant šiuolaikiniam mokslui, senovės civilizacijos kūrė sudėtingas mitologijas ir kūrimo istorijas, kad paaiškintų Žemės kilmę. Šie pasakojimai, įsišakniję kultūriniuose įsitikinimuose ir perduodami iš kartos į kartą, suteikė žvilgsnį į ankstyvą žmogaus suvokimą apie pasaulį. Nuo Babilonijos Enuma Elišo iki indų Rigvedos ir maorių kūrimo mitų – šie tekstai atspindėjo gilų žmogaus susižavėjimą suprasti Žemės pradžią.

Ankstyvoji mokslinės minties pažanga: Žmonių visuomenėms tobulėjant, senovės filosofai ir mokslininkai pradėjo kvestionuoti Žemės prigimtį naudodami ankstyvąsias mokslines metodikas. Aristotelio darbai ir Klaudijaus Ptolemėjaus astronominiai stebėjimai padarė didelę įtaką ankstyvam supratimui apie Žemę ir jos vietą visatoje.

Kopernikas ir Galilėjus: revoliuciniai atradimai: Aukso amžius buvo istorinis momentas žmonijos supratimui apie Žemės istoriją. 1543 m. Nikolajus Kopernikas išleido knygą „De Revolutionists Orbium Coelestium“ (Apie dangaus sferų revoliucijas), kurioje metė iššūkį geografiniam modeliui ir pasiūlė gravitacijos sistemą, kurioje Žemė sukasi aplink Saulę. Galilėjaus Galilėjaus žvaigždžių stebėjimai ir teleskopiniai atradimai palaikė Koperniko heliocentrinę teoriją, pradėjusią mokslo revoliuciją.

Ilgo laiko ir geologijos atradimai: Geologiniai tyrimai ir ilgalaikio laiko idėja išsivystė XVIII–XIX a., keitę Žemės istorijos supratimą. Škotijos geologo Jameso Huttono pradiniame nuoseklumo tyrime teigiama, kad Žemės geologiniai procesai vyko ilgą laiką, prieštaraudami įprastoms sveikos Žemės idėjoms. Įtakingoje Charleso Lyello knygoje „Geologijos principai“ buvo pateikta daug įrodymų, patvirtinančių lėtą ir nenutrūkstamą geologinės evoliucijos pobūdį, sustiprinant gilaus laiko sampratą.

Geologinė laiko skalė ir naujausi atradimai: Mokslininkai sugebėjo suskirstyti Žemės istoriją į atskirus laikus, laikotarpius ir intervalus, nes buvo išrasta geologinė laiko skalė, kuri suteikia visą pagrindą praeities geologiniams incidentams, biologiniams tikslams ir didžiuliams išnykimams ištirti.

Kai kurie nežinomi faktai apie mūsų planetą:

1. Žemė yra trečioji Saulės sistemos planeta, kuri yra trečia pagal didžiausią saulę.
2. Potvynių jėgos, kurias sukelia gravitacinis kontaktas su Mėnuliu, vis labiau mažina Žemės sukimąsi. Dėl to dienų trukmė pailgėja maždaug 1,7 milisekundės per šimtmetį.
3. Perimetras aplink yra 40 075 kilometrai (24 901 mylios), o jo skersmuo yra maždaug 12 742 kilometrai (7 918 mylių).
4. Žemė turi vieną natūralų palydovą – Mėnulį, kuris yra penktas pagal dydį palydovas Saulės sistemoje.
5. Žemės atmosfera daugiausia susidarė iš azoto (78%) ir deguonies (21%) bei kitų dujų, tokių kaip anglies dioksidas, vandens garai, inertinės dujos ir kt.
6. Apie 71 % žemės paviršiaus dengia vanduo, daugiausia vandenynų (vandens telkinių) pavidalu, o 29 % – sausuma (reljefai, plynaukštės, plokštumos, kalnai ir kt.), taip pat laikoma, kad 1/3 valdo 1/3 žemės paviršiaus. vandens virš planetos.
7. Žemėje yra įvairių ekosistemų ir joje gyvena 8,7 milijono rūšių augalų, gyvūnų, gyvų organizmų ir mikroorganizmų.

Išvada

Žmonių tyrinėjimas Žemės praeityje, aprašytas senoviniuose raštuose ir pažangiuose moksliniuose tyrimuose, atskleidė nuostabią mūsų planetos gimimo, geologinių pokyčių ir gyvybės evoliucijos istoriją. Žemės istorijos supratimo paieškos ir toliau domina mūsų kolektyvinį susidomėjimą – nuo ​​istorijų ir ankstyvos mokslinės minties iki revoliucinių atradimų ir šiuolaikinių įvykių. Mes ir toliau tobulėjame bendromis praeities ir dabartinių kartų pastangomis.

Dažnai užduodami klausimai:

1 klausimas. Kokia yra tikroji Žemės forma?

Atsakymas – Tikroji Žemės forma yra pailgas sferoidas. Jis beveik sferinis, bet ties ašigaliais šiek tiek suplotas, o ties pusiauju – išsipūtęs. Kitaip tariant, jis primena sferą, kuri buvo šiek tiek suspausta viršuje ir apačioje.

2 klausimas. Kaip buvo nustatyta Žemės forma?

Ans – Žemės forma buvo nustatyta derinant mokslinius stebėjimus, matavimus ir matematinius skaičiavimus. Per šimtmečius mokslininkai ir tyrinėtojai atliko įvairius eksperimentus ir stebėjimus, kad surinktų įrodymų apie Žemės formą. Vienas iš pagrindinių įrodymų yra Žemės kreivumo matavimas stebint horizontą iš skirtingų taškų.

3 klausimas. Kas buvo pagrindiniai veikėjai nustatant Žemės formą?

Ans - Keletas senovės graikų filosofų, įskaitant Pitagorą, Aristotelį ir Eratosteną, reikšmingai prisidėjo prie Žemės formos supratimo. Tačiau įtakingiausia figūra buvo Izaokas Niutonas, suformulavęs gravitacijos dėsnius ir suteikęs teorinį pagrindą suprasti Žemės formą.

4 klausimas. Ar Žemė yra tobula sfera?

Atsakymas – Ne, Žemė nėra tobula sfera. Dėl sukimosi jis patiria išcentrinę jėgą, dėl kurios jis išsiskleidžia ties pusiauju ir išsilygina ties ašigaliais. Dėl šio nukrypimo nuo tobulos sferos Žemėje susidaro paplokščia sferoido forma.

5 klausimas. Kodėl svarbu suprasti tikrąją Žemės formą?

Atsakymas – Suprasti tikrąją Žemės formą būtina daugeliui mokslinių ir praktinių tikslų. Tai daro įtaką tokioms sritims kaip geodezija, kartografija, navigacija ir palydovinės technologijos. Tai taip pat yra pagrindas tyrinėti Žemės fizinius procesus, klimato modelius ir mūsų planetos elgesį Saulės sistemoje.