Sporos ir sėklos yra labiausiai paplitusios augalų, grybų ir kai kurių bakterijų dauginimosi struktūros. Jie dygsta, kad susidarytų nauji tos pačios rūšies augalai ar organizmai. Nors jie atlieka tą patį tikslą, jie skiriasi vienas nuo kito. Pažiūrėkime, kuo sėklos skiriasi nuo sporų!
užpildas css
Sėklos:
Sėkla yra subrendusi kiaušialąstė su nedideliu embrioniniu augalu, uždengtu apvalkalu, vadinamu sėklos apvalkalu. Tai yra kiaušidėje esanti kiaušialąstė, kuri po apvaisinimo išsivysto į sėklą. Sėkla iš esmės susideda iš trijų dalių embriono, endospermo ir sėklos apvalkalo, tačiau kai kurioms sėkloms trūksta endospermo. Endospermas yra laikomo maisto šaltinis augančiam embrionui, o sėklos apvalkalą sudaro vienas ar daugiau apsauginių sluoksnių arba sėklų apvalkalų, užtikrinančių, kad embrionas nepažeistas išaugtų į naują augalą. Būtent kiaušialąstės sluoksniai išsivysto į sėklų lukštus. Išorinis sėklos apvalkalas vadinamas testa, o vidinis - tegmen. Vienaląsčių sėklų sėklos turi tik vieną skilčialapį, o dviskilčių – du.
Sporos:
Sporos yra augalų, grybų ir dumblių dauginimosi struktūra, ląstelė ar organas. Jis gali daugintis ir išaugti į naują augalą, nesusiliedamas su kitomis dauginimosi struktūromis. Taigi, sporos yra nelytinio dauginimosi vienetai nežydinčių augalų, grybų, bakterijų, dumblių ir kt.
Sporos gali būti dviejų tipų: homosporinės ir heterosporinės. Kitaip tariant, priklausomai nuo augalo gaminamų sporų tipų, jis gali būti homosporinis arba heterosporinis. Jei augalas gamina tik vienos rūšies sporas, tai vadinama homosporija, o jei gamina dviejų tipų sporas (vyriškas ir moteriškas), tai vadinama heterosporija.
darbas kompiuteriu
Remiantis aukščiau pateikta informacija, kai kurie pagrindiniai sporų ir sėklų skirtumai yra šie:
| Sėklos | Sporos |
|---|---|
| Jie yra subrendusios žydinčio augalo kiaušialąstės. | Tai reprodukcinės struktūros arba ląstelės, galinčios daugintis ir išaugti į naują augalą, nesusiliedamos su kita dauginimosi struktūra ar ląstele. |
| Sėklas gamina žydintys augalai. | Sporas gamina grybai, dumbliai, bakterijos, nežydintys augalai ir kt. |
| Sėklos dažniausiai būna vaisiaus viduje. | Sporos randamos po paparčių lapais ir samanomis bei grybų žiaunomis. |
| Jie yra makroskopiniai. | Jie yra mikroskopiniai. |
| Sėklų išauginama mažiau. | Sporų susidaro daug. |
| Jie yra dviejų tipų pagal skilčialapių skaičių, pvz. vienaląsčiai išaugina sėklas su vienaskilčiais, o dviskilčiai – dviem sėklalizdžiais. | Jie būna dviejų tipų: homosporinės (identiškos sporos arba vieno tipo) ir heterosporinės (vyriškos ir moteriškos sporos arba du skirtingi tipai). |
| Jie yra daugialąsčiai. | Jie yra vienaląsčiai. |
| Jie visada yra diploidiniai. | Jie visada yra haploidiniai. |
| Daugumoje sėklų yra rezervinio maisto augančiam embrionui endospermo pavidalu. | Jiems trūksta rezervinio maisto ar endospermo. |
| Dažniausiai juos išsklaido gyvūnai. | Dažniausiai jie pasklinda oru ir vandeniu. |
| Joms sudygti reikia mažiau vandens. | Dygimui reikia daugiau vandens. |
| Jie gali lengvai išgyventi nepalankiomis sąlygomis. | Sporos yra mažiau pajėgios išgyventi atšiauriomis sąlygomis. |