Java programavime metodo parašas nurodo unikalų metodo identifikatorių. Jį sudaro metodo pavadinimas ir jo parametrų sąrašas. Parašas padeda atskirti vieną metodą nuo kito ir leidžia „Java“ kompiliatoriui suderinti metodų iškvietimus su atitinkamais apibrėžimais. Metodo parašą sudaro šie komponentai:
| Metodo pavadinimas: | Tai yra metodo pavadinimas, kuris turėtų būti galiojantis „Java“ identifikatorius ir atitinka pavadinimų suteikimo taisykles. Metodo pavadinimas turi būti aprašomasis ir atspindėti jo atliekamą funkciją.
| Parametrų sąrašas: | Jis nurodo parametrus arba argumentus, kuriuos metodas tikisi gauti, kai jis bus iškviestas. Kiekvieną sąrašo parametrą sudaro parametro tipas ir jo pavadinimas. Keli parametrai atskiriami kableliais. Jei metodui nereikia jokių parametrų, naudojamas tuščias parametrų sąrašas. Pavyzdžiui:
public void methodName() {} Jei metodas turi parametrų, parašas apima parametrų tipus ir pavadinimus:
public void metodoPavadinimas(int param1, String param2) {}
paskirstymo dėsnio Būlio algebra
| Grąžinimo tipas: | Jis apibrėžia vertės, kurią metodas grąžina, duomenų tipą. Jei metodas nepateikia jokios reikšmės, grąžinimo tipas nurodomas kaip negaliojantis. Jei grąžinama reikšmė, grąžinimo tipas turi atitikti grąžinamos vertės duomenų tipą. Pavyzdžiui:
public int methodName() {} Jei metodas grąžina masyvą arba objektą, grąžinimo tipas nurodo grąžinamo objekto masyvo tipą arba klasę. Metodo pavadinimo ir parametrų sąrašo derinys vienareikšmiškai identifikuoja metodą klasėje. „Java“ palaiko metodų perkrovimą, o tai reiškia, kad galite apibrėžti kelis metodus tuo pačiu pavadinimu, bet skirtingais parametrų sąrašais. Perkrauti metodai turi skirtingus parašus, leidžiančius kompiliatoriui pagal pateiktus argumentus nustatyti tinkamą vykdymo metodą. Svarbu pažymėti, kad metodo parašas neapima metodo prieigos modifikatoriaus (pvz., viešo, privataus ar apsaugoto) ar kitų modifikatorių (pvz., statinių ar galutinių). Šie modifikatoriai nurodo metodo matomumą ir veikimą, bet nėra laikomi parašo dalimi.
| Prieigos modifikatoriai: | Nors prieigos modifikatoriai, pvz., viešieji, privatūs arba apsaugoti, nelaikomi metodo parašu, nustato metodo matomumą. Jie nurodo, iš kur galima pasiekti metodą. Pavyzdžiui, viešąjį metodą galima pasiekti iš bet kurios klasės, o privatų metodą galima pasiekti tik toje pačioje klasėje.
| Modifikatoriai: | Be prieigos modifikatorių, metodai gali turėti kitų modifikatorių, pvz., statinių, galutinių, abstrakčių arba sinchronizuotų, kurie apibrėžia įvairius metodo veiksmus ir apribojimus. Šie modifikatoriai taip pat neturi įtakos metodo parašui.
| Išimtys: | Jei metodas pateikia vieną ar daugiau išimčių, jos yra metodo parašo dalis. Išimtys deklaruojamos metodo paraše naudojant raktinį žodį throws, po kurio pateikiamas išimčių tipų sąrašas. Tai rodo, kad metodas gali sukelti šias išimtis jo vykdymo metu. Pavyzdžiui:
public void methodName() throws IOException, IllegalArgumentException {} | Metodo perkrovimas: | Java palaiko metodų perkrovimą, kuris leidžia apibrėžti kelis metodus tuo pačiu pavadinimu, bet skirtingais parametrų sąrašais. Perkrauti metodai turi unikalius parašus, pagrįstus jų parametrų skaičiumi, tipu ir tvarka. Vien grąžinimo tipo nepakanka, kad būtų galima atskirti perkrautus metodus. Pavyzdžiui:
public void methodName(int param1) {} public void methodName(int param1, int param2) {} public void methodName(String param1) {} | Grąžinimo tipas: | Grąžinimo tipas nėra metodo parašo dalis svarstant metodo perkrovimą. Tačiau jei du metodai turi tą patį pavadinimą ir parametrų sąrašą, bet skiriasi savo grąžinimo tipu, kompiliavimo klaida. „Java“ neleidžia perkrauti metodo, remiantis tik grąžinimo tipu.
| Varargas: | Java metodo parametruose palaiko kintamo ilgio argumentus, taip pat žinomus kaip varargs. Parargs parametras leidžia perduoti kintamą to paties tipo argumentų skaičių metodui. Parargs parametras po parametro tipo žymimas elipsiu (...). Pavyzdžiui:
public void methodName(int... numbers) {} Naudodami varargs, metodą galime iškviesti su bet kokiu int argumentų skaičiumi, įskaitant nulį.
Suprasti metodų parašus būtina dirbant su metodų iškvietimais, diegiant sąsajas, plečiant klases ar naudojant refleksiją. Tai užtikrina, kad būtų iškviestas tinkamas metodas, ir suteikia nuoseklų bei nedviprasmišką būdą identifikuoti metodus Java programose.
