Dykumos yra visuose žemynuose ir užima daugiau nei 20% Žemės žemės. Pagal temperatūrą dykumas galime suskirstyti į du tipus: karštąją dykumą ir šaltąją dykumą. Nors abi vietos yra sausos ir nepalankios klimato sąlygos, jos skiriasi viena nuo kitos savo klimatu ir augalija bei fauna. Pažiūrėkime, kuo jie skiriasi vienas nuo kito!
Karšta dykuma:
Karštos dykumos yra karštos sausringos vietovės, kuriose mažai kritulių, ekstremalios temperatūros ir negausios augmenijos. Paprastai dykumos, esančios atogrąžų ir subtropikų regionuose (vakarinėse žemynų pakrantėse) nuo 15 laipsnių iki 30 laipsnių į šiaurę ir pietus nuo pusiaujo, yra karštos dykumos.
Metinis kritulių kiekis karštoje dykumoje yra mažesnis nei 250 mm, todėl jos labai sausos. Dauguma karštų dykumų nuolat netenka vandens, nes yra pasatų kelyje. Jų sausumą daugiausia lemia atviroje jūroje pasatų vėjai, todėl jie taip pat žinomi kaip prekybos vėjo dykumos. Dėl stipraus vėjo jie taip pat neturi debesų dangos.
Maksimali temperatūra karštoje dykumoje paprastai išlieka virš 40 laipsnių Celsijaus. Karštose dykumose nėra šaltojo sezono. Aukščiausia iki šiol užfiksuota temperatūra yra 57,77 laipsniai Celsijaus A1 Azizia Libya. Karštųjų dykumų augmenija dažniausiai yra kserofitinė arba atspari sausrai. Tai apima kaktusus, dygliuotus krūmus, išsibarsčiusią nykštukinę akaciją ir ilgašaknes žoles.
Kai kurios populiarios karštosios dykumos:
- Saharos dykuma
- Didžioji Australijos dykuma
- Arabijos dykuma
- Irano dykuma
- Taro dykuma
- Kalahario dykuma
- Namibo dykuma
Šalta dykuma:
Šaltosios dykumos dažniausiai aptinkamos vidutinio klimato regionuose aukštesnėse platumose, pvz. Arktis, Antarktida ir Grenlandija, įskaitant teritorijas virš kalnų grandinių medžių linijų. Juose būna švelniai karštos vasaros ir itin šaltos žiemos. Paprastai jie patiria žemą temperatūrą ir ilgas žiemas. Vidutinė temperatūra svyruoja nuo -2 iki 4 laipsnių Celsijaus žiemą ir nuo 21 iki 26 laipsnių Celsijaus vasarą.
Šaltose dykumose kritulių iškrenta daugiau, o žiemą dažnai sninga. Augalija išbarstoma spygliuotais lapais, kad būtų sumažintas vandens praradimas. Šaltose dykumose dažniausiai aptinkami gyvūnai yra lapės, triušiai, kengūros žiurkės, kišeninės pelės, barsukai ir kt.
Remiantis aukščiau pateikta informacija, kai kurie pagrindiniai karštos ir šaltos dykumos skirtumai yra šie:
| Karšta dykuma | Šalta dykuma |
|---|---|
| Tai reiškia dykumą su itin karštu klimatu. | Tai reiškia dykumą su itin šaltu klimatu. |
| Karštos dykumos randamos atogrąžų ir subtropikų regionuose (vakarinėse žemynų pakrantėse). | Šaltos dykumos dažniausiai randamos vidutinio klimato regionuose aukštesnėse platumose. |
| Jame yra smėlio dirvožemis. | Jame yra smėliu, ledu ar sniegu padengta žemė. |
| Jis yra raudonos arba oranžinės spalvos. | Paprastai jis atrodo pilkas. |
| Kritulių lygis paprastai yra mažesnis nei šaltose dykumose. | Juose paprastai iškrenta didesnis kritulių lygis nei karštose dykumose. |
| Garavimas yra didesnis nei kritulių karštose dykumose. | Kritulių kiekis yra didesnis nei garavimas šaltose dykumose. |
| Dažniausiai aptinkami gyvūnai yra feneko lapės, mėšlo vabalai, kupranugariai, šoninės gyvatės, meksikietiški kojotai ir kt. | Dažniausiai aptinkami gyvūnai yra lapės, triušiai, kengūros žiurkės, kišeninės pelės, barsukai ir kt. |
| Augalija yra labai reta ir dažniausiai apima žemę besiglaudžiančius krūmus ir trumpus sumedėjusius medžius. | Augalija išbarstyta adatomis kaip lapai. |