Skirtumas tarp eidetinės atminties ir fotografinės atminties: Eidetinė atmintis ir fotografinė atmintis yra dvi skirtingos žmogaus atminties formos. Atmintis yra gebėjimas rinkti, išlaikyti ir prisiminti informaciją. Ši pažinimo funkcija priklauso nuo trijų pagrindinių procesų: kodavimo, saugojimo ir paieškos. Žmogaus atmintis apima gebėjimą išlaikyti ir prisiminti laikui bėgant įgytą ar sutiktą informaciją.

Šiame straipsnyje mes gilinsimės į eidetinės ir fotografinės atminties idėją, pažvelgsime į tai, kas yra žinoma eidetinė atmintis ir fotografinė atmintis, kaip jos tiriamos ir jų pasekmės atminčiai ir pažinimui.

Turinys

lentynų šunys

• Kas yra eidinė atmintis?
• Kas yra fotografinė atmintis?
• Kuo skiriasi eidetinė atmintis ir fotografinė atmintis?
• Lentelinis skirtumas tarp eidetinės ir fotografinės atminties
• Eidetinės atminties ir fotografinės atminties panašumai
• Kaip pagerinti eidetinę ir fotografinę atmintį

Kas yra eidinė atmintis?

Neįprastas įgūdis ryškiai ir tiksliai prisiminti daiktus, garsus ar vaizdus po trumpo poveikio yra žinomas kaip eidetinė atmintis, paprastai vadinama fotografine atmintimi. Žmonės, turintys eidetinę atmintį, dažnai nuostabiai aiškiai prisimena vizualines detales, tokias kaip spalvos, formos ir tekstūros.

Nors kai kurie žmonės gali turėti stipresnę regimąją atmintį nei kiti, tikroji eidetinė atmintis yra palyginti nedažna ir vis dar menkai suprantama mokslininkų. Šį reiškinį nuodugniai ištyrė mokslininkai, kurie išsiaiškino, kad jis gali būti susijęs su neurologiniais elementais, pavyzdžiui, padidėjusiu aktyvumu tam tikruose smegenų regionuose, susijusiais su regėjimo apdorojimu.

Nors kai kurie žmonės, turintys eidetinę atmintį, gali turėti išskirtinį prisiminimą, tai reikia turėti omenyje

Eidetinės atminties iššūkiai

• Eidetinė atmintis kartais gali paskatinti prisiminti nerimą keliančius ar skausmingus išgyvenimus, kuriuos sunku pamiršti net ir turint geriausių ketinimų.
• Eidetinė atmintis gali būti naudinga kai kuriose profesijose, kuriose reikia atkreipti dėmesį į detales, tačiau dėl to gali būti sudėtinga greitai įsisavinti informaciją, kai smulkmenos nėra svarbios.
• Socialiniai padariniai: Žmonėms, turintiems eidetinę atmintį, gali būti sudėtinga užmegzti ryšį su tais, kurie neturi savo įgūdžių, o tai kartais gali sukelti socialinę izoliaciją.

Eidetinės atminties svarba

• Mokymasis: Eidetinė atmintis gali labai padėti įsiminti žinias, ypač tokiose profesijose kaip teisė ar medicina, kur tikslumas ir dėmesys detalėms yra labai svarbūs.
• Eidetinė atmintis gali padėti ugdyti kūrybiškumą, nes gebėjimas išlaikyti juslines detales ir ankstesnę patirtį gali būti įkvėpimo šaltinis kūrybiniams darbams.
• Eidetinės atminties pacientai yra naudingi atliekant mokslinius tyrimus, nes jie gali prisiminti tikslią informaciją, kuri kitu atveju gali būti pamiršta.

Eidetinės atminties rūšys

1. Vaizdinė eidetinė atmintis: Tai gebėjimas ryškiai prisiminti vaizdinę informaciją, pvz., sceną ar vaizdą.
2. Klausos eidetinė atmintis: Tai gebėjimas ryškiai prisiminti žodžius ar garsus, tokius kaip dainoje ar pokalbyje.
3. Lytėjimo eidetinė atmintis: Tai gebėjimas ryškiai prisiminti prisilietimo patirtį, pavyzdžiui, tam tikro audinio ar tekstūros pojūtį.

Kas yra fotografinė atmintis?

Gebėjimas prisiminti vaizdinę informaciją stulbinančiai tiksliai ir išsamiai taip pat vadinamas fotografine atmintimi. Ji taip pat vadinama eidetine atmintimi. Tik trumpai ekspoziciją turintys žmonės gali dažnai prisiminti objektus, vaizdus ar tekstą. Jie netgi gali prisiminti tokias smulkmenas kaip spalvas, formas ir tekstūras su stulbinamu tikslumu.

Fotografinės atminties iššūkiai

• Perkraunami pojūčiai: žmonės, turintys fotografinių prisiminimų, gali prisiminti per daug dalykų vienu metu, todėl sunku tinkamai įsisavinti informaciją.
• Išsamus prisiminimų prisiminimas taip pat gali sukelti emocinį ryšį su praeitimi, todėl sunku judėti toliau.
• Perfekcionizmas: Kai kuriems fotografinių prisiminimų žmonėms gali išsivystyti polinkis į perfekcionizmą, nes jie sugeba atsiminti net smulkmenas ir gali jaustis įniršę, jei kažkas daroma ne tobulai.

Fotografinės atminties svarba

• Akademinė sėkmė: fotografinė atmintis gali būti naudinga, ypač matematikos ar gamtos mokslų srityse, kur formulės ir nuotraukos yra būtinos.
• Kritinis mąstymas: kadangi žmonės, turintys fotografinius prisiminimus, gali greitai išsaugoti informaciją ir užmegzti ryšius tarp skirtingų idėjų, kritinio mąstymo gebėjimai gali būti patobulinti.
• Inovacijos: dėl savo gebėjimo greitai prisiminti informaciją ir ją nagrinėti naujais būdais, fotografinius prisiminimus turintys žmonės gali būti naudingi diegiant naujoves ir sprendžiant problemas.

Fotografinės atminties tipai

1. Vaizdinė fotografijos atmintis: Panašiai kaip vaizdinė eidetinė atmintis, asmenys, turintys vaizdinę fotografinę atmintį, gali nepaprastai tiksliai prisiminti vaizdus, ​​​​siužetus ar vaizdines detales. Tai apima detalių, tokių kaip spalvos, formos ir raštai, prisiminimą po trumpo poveikio.
2. Klausos fotografinė atmintis: Šis tipas apima ryškų garsų, žodžių ar klausos potyrių prisiminimą. Asmenys, turintys girdimąją fotografinę atmintį, gali labai tiksliai prisiminti konkrečius pokalbius, muziką ar kitus klausos dirgiklius, net išgirdę juos tik vieną kartą.
3. Nuosekli fotografijos atmintis: Kai kurie žmonės eksponuoja fotografinę atmintį specialiai sekoms, tokioms kaip skaičiai, raidės ar įvykių serija. Šio tipo atmintis leidžia asmenims atsiminti daiktų tvarką ir išdėstymą seka.
4. Emocinė fotografinė atmintis: Šio tipo atmintis apima ryškų emocinių išgyvenimų prisiminimą. Asmenys, turintys emocinę fotografinę atmintį, gali prisiminti ne tik vaizdines detales, bet ir emocinį kontekstą bei jausmus, susijusius su konkrečiu įvykiu ar akimirka.

Kuo skiriasi eidetinė atmintis ir fotografinė atmintis?

Eidetinė atmintis ir fotografinė atmintis dažnai vartojami pakaitomis, tačiau yra subtilių skirtumų. Eidetinė atmintis pasižymi gebėjimu ilgą laiką išsaugoti išsamų psichinį vaizdą po trumpo poveikio, kai asmenys dažnai mato vaizdą savo proto akimis. Kita vertus, fotografinė atmintis yra susijusi su tiksliu vaizdinės informacijos prisiminimu, net jei asmuo ne visada mato vaizdą, bet gali tiksliai atsiminti jo detales. Nors eidetinė atmintis yra retesnė, fotografinė atmintis, nors ir vis dar nedažna, yra labiau paplitusi. Abi gali būti susijusios su padidėjusiu smegenų aktyvumu, susijusiu su vizualiniu apdorojimu, tačiau jų neurologiniai pagrindai nėra identiški

Lentelinis skirtumas tarp eidetinės ir fotografinės atminties

Žemiau esančioje lentelėje rodomi skirtumai tarp eidinės atminties ir fotografinės atminties, atsižvelgiant į apibrėžimą, reikšmę, prigimtį, retumą ir kt.

Eidetinės atminties ir fotografinės atminties panašumai

• Prisiminimo ryškumas : Tiek fotografinei, tiek eidetinei atminčiai būdingas labai ryškus ir gilus praeities prisiminimas.
• Sensorinė patirtis: Reikšminga jutiminė patirtis reikalinga abiem prisiminimo formoms. Pavyzdžiui, žmogus, turintis fotografinę ar eidetinę atmintį, galėtų prisiminti ne tik paveikslo ar teksto specifiką, bet ir su juo susijusias spalvas, garsus ir net kvapus.
• Tikslumas: Abi atminties formos dažnai yra gana tikslios. Žmonės, turintys fotografinių ar eidetinių prisiminimų, dažnai prisimena dalykus, kuriuos kiti nepastebėtų arba pamirštų.
• Retumas: Abi atminties formos yra gana neįprastos. Nors dauguma žmonių gali labai detaliai prisiminti tam tikras detales, buvo įrodyta, kad tik maža žmonių dalis turi tikrą fotografinę ar eidetinę atmintį.

Kaip pagerinti eidetinę ir fotografinę atmintį

Eidetinė atmintis ir fotografinė atmintis pirmiausia laikomos vidinėmis arba genetiškai nulemtomis, todėl nėra patikimos technikos joms įgyti. Tačiau yra įvairių metodų, kurie gali padėti pagerinti atmintį ir prisiminti

• Vizualizacija: Vizualizacijos metodų naudojimas gali padėti sukurti ryškesnius psichinius vaizdus, ​​​​kurie gali padėti prisiminti vaizdinę informaciją. Vienas iš būdų yra susikurti tiriamos medžiagos vaizdą ir vėliau bandyti ją prisiminti iš atminties.
• Sąmoningumas: Sąmoningumo praktikų naudojimas gali padėti sutelkti dėmesį ir susikaupti, o tai gali būti naudinga atminčiai gerinti. Gilus kvėpavimas ir laipsniškas raumenų atpalaidavimas yra dar du būdai, kaip sumažinti stresą ir sustiprinti pažinimo funkciją. Mindfulness meditacija yra kita.
• Mnemoniniai įrankiai: Mnemoniniai įrankiai, įskaitant akronimų kūrimą ar vaizdinių ryšių naudojimą, gali padėti greičiau įsiminti informaciją. Pavyzdžiui, norėdami prisiminti sąraše esančių dalykų tvarką, sukurkite frazę naudodami kiekvieno žodžio pradinę raidę.
• Praktika: Nuosekli praktika ir kartojimas gali padėti pagerinti atmintį laikui bėgant. Tai gali tekti pakartotinai studijuoti žinias, jas tyrinėti ir įvairiose situacijose bandyti jas prisiminti iš atminties.

Išvada – eidetinė atmintis prieš fotografinę atmintį

Apibendrinant galima pasakyti, kad frazės fotografinė atmintis ir eidetinė atmintis, nors kartais vartojamos kaip sinonimai, nurodo skirtingus pažinimo procesus. Gebėjimas prisiminti daug informacijos nepaprastai tiksliai ir išsamiai vadinamas fotografine atmintimi, o gebėjimas išlaikyti galingus vaizdinius įspūdžius keletą minučių vadinamas eidetine atmintimi. Nors šie įgūdžiai yra labai smalsūs, mokslas jų visiškai nesupranta ir nepalaiko. Nepaisant to, tie, kurie turi šiuos gebėjimus, gali pasiekti nuostabių laimėjimų, o daugiau tyrimų gali atskleisti detales apie neuroninius procesus, kuriais grindžiami šie išskirtiniai pažinimo gebėjimai.

DUK apie eidetinės ir fotografinės atminties skirtumus

1. Ar eidetinė atmintis ir fotografinė atmintis yra ta pati?

Ne, fotografinė atmintis ir eidetinė atmintis nėra tas pats. Jie nurodo įvairius pažinimo procesus. Fotografinė atmintis yra gebėjimas prisiminti didelį kiekį informacijos nepaprastai tiksliai ir išsamiai, o eidetinė atmintis yra gebėjimas keletą minučių išlaikyti ryškius vaizdinius įspūdžius galvoje. Nors frazės kartais vartojamos kaip sinonimai, jos nenurodo to paties elemento.

2. Ar galime pasiekti eidetinę ir fotografinę atmintį?

Gebėjimas sąmoningai sukelti eidetinę ar fotografinę atmintį nėra pagrįstas jokiais įtikinamais duomenimis. Tačiau kai kurie žmonės gali būti iš prigimties apdovanoti šiomis galimybėmis, ir yra kitų metodų, įskaitant atminties lavinimą ir vizualizacijos pratimus, kurie gali padėti pagerinti atmintį apskritai.

3. Ar retai galima rasti žmonių, turinčių eidetinę ar fotografinę atmintį?

Žmonių, turinčių fotografinius ar eidinius prisiminimus, pasitaiko gana retai. Nors kai kurie žmonės natūraliai gali turėti polinkį į šiuos įgūdžius, jie nėra dažnai pastebimi bendroje bendruomenėje. Remiantis tyrimais, eidetinė ar fotografinė atmintis yra mažiau paplitusi nei 5% visos populiacijos ir dažniau pastebima žmonėms, turintiems tam tikrų neurologinių sutrikimų ar smegenų traumų.

4. Kaip smegenys apdoroja ir saugo informaciją eidetinei ar fotografinei atminčiai?

Nors tikslūs mechanizmai, kuriais grindžiami šie įgūdžiai, vis dar nėra visiškai suprantami, tyrimai rodo, kad jie gali būti sudėtingos skirtingų smegenų regionų ir pažinimo procesų sąveikos rezultatas.

5. Kokie yra eidetinės ar fotografinės atminties asmenų pavyzdžiai?

Amerikiečių romanistas Kimas Peekas ir rusų žurnalistas Šereševskis yra du gerai žinomi atvejai, kai žmonės turi fotografinių ar eidetinių prisiminimų.