TechCodeview

Sveiki visi. Šiandien norime sužinoti apie BOOTP ir RARP skirtumus kompiuterių tinkle. Prieš sužinodami apie skirtumus, turime apie juos žinoti. Taigi, dabar leiskite mums atskirai ir išsamiai sužinoti apie BOOTP (įkrovos protokolą) ir RARP (atvirkštinio adreso skyros protokolą).

BOOTP (Bootstrap Protocol) ir RARP (Reverse Address Resolution Protocol) reikalingi, nes jie daugiausia padeda mums prisijungti prie įrenginių. Jie taip pat padeda mums bendrauti tarp dviejų ar daugiau įrenginių ar darbo vietų. Nepaisant jų darbo skirtumų, tinklo protokolus naudojame todėl, kad jie padeda mums bendrauti su žmonėmis, kurie gali būti bet kurioje pasaulio vietoje. Taigi šie protokolai atlieka svarbų vaidmenį šiuolaikinėje skaitmeninėje komunikacijoje.

Svarbios santrumpos

1. RARP - - - - > Reverse Address Resolution Protocol
2. BOOTP - - - - > Bootstrap Protocol
3. MAC - - - - > Vidutinės prieigos valdymas
4. IP - - - - > Interneto protokolas
5. DHCP - - - - > Dinaminis pagrindinio kompiuterio konfigūracijos protokolas
6. NIC - - - - > Tinklo sąsajos plokštė
7. UDP - - - - > Vartotojo duomenų gramų protokolas
8. LAN - - - - > Didelio ploto tinklas
9. TCP / IP - - - - > Perdavimo valdymo protokolas / interneto protokolas
10. IPv4 - - - - > Interneto protokolo 4 versija
11. BIOS - - - - > Pagrindinė įvesties / išvesties sistema

Dabar sužinokime apie RARP (reverse Address Resolution Protocol)

np taškas

RARP (reverse Address Resolution Protocol)

RARP taip pat žinomas kaip atvirkštinio adreso skyros protokolas. Šis protokolas naudojamas kompiuterių tinkle. Jį naudoja darbuotojas, kuris naudojasi klientui priklausančiu kompiuteriu. Jie naudoja užklausą arba gauna interneto protokolo (IP) adresą iš talpyklos arba šliuzo serverio adresų skyros protokolo lentelės. RARP naudojamas ieškant loginio adreso mašinos, kuri turi tik savo fizinį adresą. Šis loginis adresas įvairiose mašinose skiriasi. Šie loginiai adresai niekada nėra vienodi ir niekada nepriklauso nuo mašinos techninės įrangos dalių. Interneto protokolo (IP) adresas žinomas iš failo konfigūracijos, esančios disko faile.

Šis protokolas naudojamas duomenims perduoti tarp dviejų serverio pusių. Prieš pateikdamas užklausą, klientas nebūtinai turi žinoti serverio tapatybę. Administratoriai turi sukonfigūruoti kiekvieną serverį atskirai vidutinės prieigos valdymo (MAC) adresams. RARP (Reverse Address Resolution Protocol) yra labai naudingas teikiant IP adresus.

RARP kliento programa prašo IP (interneto protokolo) adreso iš maršruto parinktuvo RARP (atvirkštinio adresų skyrimo protokolo) serverio, kai nustatomas pakaitinis įrenginys, nes įrenginys gali turėti arba neturėti susieto disko, kuris gali visam laikui išsaugoti IP adresą. . Jei maršrutizatoriaus lentelės įrašas buvo sukonfigūruotas, RARP (Reverse Address Resolution Protocol) serveris atsiųs įrenginio IP adresą.

Įrenginys gali sužinoti savo fizinį adresą, kuris yra būdingas sričiai (pavyzdžiui, nuskaitydamas savo NIC (tinklo sąsajos kortelę). Tada RARP (Reverse Address Resolution Protocol) protokolas gali būti naudojamas loginiam adresui gauti naudojant fizinį adresą. Vietiniame tinkle sugeneruojama ir transliuojama RARP užklausa.

Papildomas įrenginys vietiniame tinkle, kuris žino kiekvieną IP adresą, atsakys RARP (Reverse Address Resolution Protocol) atsakymu. Prašymą pateikusioje sistemoje turi veikti RARP (Reverse Address Resolution Protocol) kliento programinė įranga; atsakymo sistemoje turi veikti RARP serverio programinė įranga.

Transliavimas vyksta duomenų ryšio lygmenyje, o tai yra rimtas RARP trūkumas. Fizinio transliavimo adresai nekerta tinklo sienų, kaip yra Ethernet atveju.

RARP (reverse Address Resolution Protocol) istorija

Atvirkštinio adreso skyros protokolas buvo inicijuotas 1984 m. Šis atvirkštinio adreso skyros protokolas yra protokolas, naudojamas interneto protokolo (IP) adresui suteikti serveriui, staliniam kompiuteriui, kompiuteriui ir tt Šie serveriai, darbalaukiai, kompiuteriai ir tt gali tiesiog vadinamos darbo stotimis.

Taigi, paprastos bediskos darbo stotys taip pat yra pagrindinės įmonės „Sun Microsystems“ darbo stočių platforma.

RARP (Reverse Address Resolution Protocol) veikimas

Atvirkštinio adreso skyros protokolas naudojamas duomenims perduoti tarp dviejų šaltinių arba dviejų klientų serverių tinklo prieigos sluoksnyje. Šaltiniai turi du skirtingus adresus. Tai yra interneto protokolo (IP) adresas ir medijos prieigos kontrolės (MAC) adresas.

Tada MAC adresas iš anksto užprogramuojamas aparatinėje įrangoje, kai programinė įranga priskiria IP adresą.

RARP serveris, atsakantis į RARP (Reverse Address Resolution Protocol) užklausas, gali būti bet koks standartinis kompiuteris, prijungtas prie tinklo. Tačiau jis turi įrašyti visus MAC (Media Access Control) adresus ir juos atitinkančius interneto protokolo (IP) adresus. Tinklas gali atsakyti tik į RARP (Reverse Address Resolution Protocol) užklausas iš šių RARP (Reverse Address Resolution Protocol) serverių. Duomenų paketą reikia siųsti per santykinai pigias tinklo pakopas. Tai reiškia, kad kiekvienas dalyvis paketą gauna tuo pačiu metu.

jei dar bash shell

RARP (Reverse Address Resolution Protocol) pranašumai

Privalumai yra šie:

1. RARP (Reverse Address Resolution Protocol) yra skirtas Ethernet adresą pakeisti paprastu interneto protokolo (IP) adresu.
2. Tai naudinga naudojant didelio ploto tinklus (LAN) išvestas technologijas.

RARP (Reverse Address Resolution Protocol) trūkumai

Trūkumai yra

1. RARP (Reverse Address Resolution Protocol) serveris visada turi būti tame pačiame fiziniame tinkle
2. RARP (Reverse Address Resolution Protocol) negali sukonfigūruoti labai modernaus tinklo kompiuterio.
3. Kompiuteris naudoja labai pagrindinį tinklo sluoksnį RARP (atvirkštinio adreso skyros protokolo) perdavimui. Maršrutizatorius negali perduoti paketo, nes kompiuteris siunčia RARP (atvirkštinio adresų skyrimo protokolo) užklausą pagrindiniame tinklo lygmenyje.
4. RARP (Reverse Address Resolution Protocol) negali valdyti antrinio tinklo proceso, nes nėra perduodamos potinklio kaukės. Jei tinkle yra daugiau nei vienas potinklis, kiekvienas potinklis turi turėti prieigą prie RARP serverio
5. Jis nevisiškai išnaudoja eterneto tipo tinklo galimybes.

Dėl šių priežasčių RARP (Reverse Address Resolution Protocol) dabar nėra plačiai naudojamas. RARP (Reverse Address Resolution Protocol) buvo pakeistas. Jį pakeičia „Bootstrap Protocol“ (BOOTP) ir „Dynamic Host Configuration Protocol“ (DHCP).

Dabar praneškite mums, kodėl RARP (Reverse Address Resolution Protocol) yra pasenęs

Kodėl RARP (Reverse Address Resolution Protocol) yra pasenęs?

Čia pasenę reiškia nebenaudingi. Jau žinome, kad RARP (Reverse Address Resolution Protocol) buvo pakeistas. Jį pakeitė „Bootstrap Protocol“ (BOOTP) ir „Dynamic Host Configuration Protocol“ (DHCP). Leiskite mums išsamiai žinoti, kodėl jis buvo pakeistas.

Tiesą sakant, RARP (Reverse Address Resolution Protocol) yra plačiai naudojamas Ethernet paslaugose. Jie taip pat buvo plačiai naudojami Token Rings Large Area Networks. RARP (Reverse Address Resolution Protocol) sukurtas norint siųsti arba pateikti interneto protokolo (IP) adresą kitiems įrenginiams.

Kadangi RARP (Reverse Address Resolution Protocol) buvo sukurtas siekiant pateikti tik interneto protokolo (IP) adreso informaciją į įrenginius, kuriems nėra statiškai priskirtas interneto protokolo (IP) adresas arba kuriems trūksta vidinės atminties vietos, kad būtų galima jį laikyti vietoje, jis tik suteikia minimalus aptarnavimas. Didelio ploto tinklo (LAN) prieigos požiūriu įkrovos protokolas ir dinaminis pagrindinio kompiuterio konfigūracijos protokolas iš esmės pakeitė RARP. Abu protokolai turi daugiau funkcijų ir yra gerai pritaikyti šiuolaikiniuose didelio ploto tinkluose (LAN) su keliais IP potinkliais.

Tačiau serverio ir duomenų centro virtualizacijos dėka RARP grįžo į darbo vietą. Pavyzdžiui, esminė funkcija, naudojama siekiant užtikrinti aukštą virtualiosios mašinos prieinamumą, yra galimybė nedelsiant perkelti virtualųjį serverį iš vieno fizinio pagrindinio kompiuterio į kitą tame pačiame fiziniame duomenų centre arba kitame duomenų centre (VM).

BOOTP (įkrovos protokolas)

BOOTP taip pat žinomas kaip Bootstrap Protocol. Šis protokolas naudojamas kompiuterių tinkluose. Bootstrap Protocol (BOOTP) yra protokolas. Šis protokolas veikia interneto pagrindu. Taigi, tai yra priežastis, kodėl jis vadinamas interneto protokolu (IP). Tai naudojama, kad tinklo vartotojas galėtų gauti interneto protokolo (IP) adresą. Tinklo vartotojas iš karto sukonfigūruoja gautą interneto protokolo (IP) adresą. Tai leidžia operacinės sistemos paleidimui įvykti be išorinio įsikišimo ar vartotojo slapto susitarimo.

BOOTP (Bootstrap Protocol) reikalauja, kad būtų paleistas serveris. Šiuo serveriu pasirūpins tinklo administratorius. Šis serveris naudojamas tam, kad tinklo vartotojas galėtų gauti interneto protokolo (IP) adresą. Tinklo vartotojas iš karto sukonfigūruoja gautą interneto protokolo (IP) adresą. Tai leidžia operacinės sistemos paleidimui įvykti be išorinio įsikišimo ar vartotojo slapto susitarimo.

BOOTP (Bootstrap Protocol) istorija

BOOTP (įkrovos protokolas) iš tikrųjų buvo pristatytas 1985 m. dėl 951 komentarų prašymo (taip pat žinomo kaip RFC 951), kuris pakeis atvirkštinio adresų skyros protokolą (RARP). Šis protokolas reikalauja, kad serveriai būtų kiekviename serverio interneto protokolo (IP) adresu. Naudojant BOOTP (Bootstrap Protocol) centrinis BOOTP (Bootstrap Protocol) serveris gali egzistuoti daugeliui antrinių tinklų.

Šiandien BOOTP (Bootstrap Protocol) vykdomas naudojant vartotojo duomenų gramų protokolą (UDP), kuris yra dinaminio pagrindinio kompiuterio konfigūravimo protokolo (DHCP) pagrindas. Dinaminio pagrindinio kompiuterio konfigūravimo protokolo (DHCP) serveriai apdoroja klientų užklausas.

BOOTP (Bootstrap Protocol) ypatybės

1. BOOTP (Bootstrap Protocol) yra dinaminis protokolas.
2. BOOTP (Bootstrap Protocol) taip pat žinomas kaip pagrindinis protokolas
3. BOOTP (Bootstrap Protocol) užduotis yra sukurti unikalų interneto protokolo (IP) adresą, kad būtų galima atpažinti ir patvirtinti, kai tik jis bus prijungtas prie tinklo. BOOTP (Bootstrap Protocol) yra labai naudingas, nes pagreitina duomenų perdavimą ir ryšio užklausas.
4. BOOTP (Bootstrap Protocol) yra unikalus interneto protokolo (IP) algoritmas. Šis algoritmas padeda teikti ir sukurti naujus interneto protokolo (IP) adresus, jie yra visiškai skirtingi, be to, jie neturi ryšio tarp anksčiau sukurtų interneto protokolo (IP) adresų. Interneto protokolo (IP) adresai sukuriami labai greitai per sekundės dalį.
5. Šis algoritmas taip pat padeda sumažinti laiką, kurio reikia šaltinio serverio ir kliento serverio prisijungimui.
6. Dabar pagrindiniai ir svarbūs procesai, tokie kaip jau esamų verčių ar kodų atsisiuntimas ir keitimas, yra atlikti. Net ir smulkūs procesai taip pat atnaujinami, kad artimiausiu metu niekada nekiltų problemų.
7. BOOTP (Bootstrap Protocol) ryšiui reikalingas interneto protokolo (IP) adresas, reikalingas kliento serveriui ir šaltinio serveriui, o norint sėkmingai prisijungti, reikia šliuzo adreso. BOOTP (Bootstrap Protocol) tinkle klientas ir šaltinio serveris naudoja tą patį didelio ploto tinklą (LAN), o maršrutizatoriai turi palaikyti BOOTP (įkrovos protokolą), todėl maršruto parinktuvai visada laikomi tuose pačiuose tinkluose.
8. Puikus TCP / IP (Transmission Control Protocol / Internet Protocol) pagrįsto tinklo pavyzdys yra BOOTP (Bootstrap Protocol) tinklas. Norėdami greitai atsakyti į kiekvieną tinklo kompiuterio serveriui pateiktą užklausą, BOOTP (Bootstrap Protocol) naudoja savo IP adresą.

BOOTP (Bootstrap Protocol) veikimas

BOOTP (Bootstrap Protocol) veikia taip:

1. Tiesą sakant, naujas tinklo dalyvis neturės interneto protokolo (IP) adreso. Tada tinklo administratorius, kuris yra BOOTP (Bootstrap Protocol) administratorius, suteikia prieigą prie naujo tinklo dalyvio prie pagrindinio serverio. Dabar naujasis tinklo dalyvis gauna atskirą arba savitą interneto protokolo (IP) adresą per IPv4 (4 interneto protokolo versija) protokolą.
2. Klientas arba naujas tinklo dalyvis įdiegia naują BOOTP (Bootstrap Protocol) naudodamas TCP / IP (Transmission Control Protocol / Internet Protocol) režimą. Šis režimo pasirinkimas vartotojo darbo vietoje, siekiant užtikrinti ryšį su visais tinklo protokolais, kai prisijungiama prie tam tikro tinklo.
3. Tada atitinkamas unicast adresas įtraukiamas į pranešimą, kurį siunčia BOOTP tinklo administratorius. Tada pagrindinis serveris persiunčia šį unicast adresą BOOTP klientui.

BOOTP (Bootstrap Protocol) naudojimas

Naudojimo būdai yra:

1. Sistemai patikrinti reikalingas BOOTP (įkrovos protokolas). Sistema tikrinama, ar nėra tinklo, kai kompiuteris įjungiamas
2. Pagrindinė plokštė ir tinklo valdymas gali efektyviai organizuoti duomenų perdavimą įrenginyje, kai tik jis užsidega, nes kiekvienas tinkle esantis kompiuteris seka savo BIOS (pagrindinės įvesties / išvesties sistemos) ciklą.
3. BOOTP (Bootstrap Protocol) yra plačiai naudojamas pagrindinių plokščių ir ėdžių, veikiančių tinkle, naudojimui palaikyti. Taigi, dėl šio protokolo nereikia jokių kitų saugojimo priemonių, išskyrus debesų tinklą.
4. Kad galėtų siųsti ir gauti užklausas bei tinkamus tinklo serverio atsakymus, klientas ir serveris bendrauja naudodami BOOTP (įkrovos protokolą).
5. BOOTP paprastai naudojamas aplinkoje be disko ir nereikalauja jokios laikmenos, nes visi duomenys saugomi tinklo debesyje, kad būtų galima efektyviai panaudoti.

BOOTP (Bootstrap Protocol) trūkumai

Trūkumai yra

1. Jie neturi laikinojo interneto protokolo (IP) adresavimo koncepcijos.
2. BOOTP (Bootstrap Protocol) taip pat gali turėti neišsprendžiamų klaidų dėl jo konfigūracijos. Taip yra todėl, kad jų konfigūracija yra rankinė.
3. BOOTP (Bootstrap Protocol) nepalaiko DHCP (dinaminio pagrindinio kompiuterio konfigūracijos protokolo)
4. BOOTP (Bootstrap Protocol) negali veikti mobiliuosiuose telefonuose ir kilnojamuose įrenginiuose.

Skirtumas tarp BOOTP ir RARP kompiuterių tinkle

Visa tai apie RARP, BOOTP ir jų skirtumus kompiuterių tinkluose.

logotipas java