Interneto protokolai yra taisyklių rinkinys, reguliuojantis ryšį ir keitimąsi duomenimis internetu. Siuntėjas ir gavėjas, norėdami perduoti duomenis, turėtų laikytis tų pačių protokolų. Norėdami tai geriau suprasti, paimkime kalbos pavyzdį. Bet kuri kalba turi savo žodyno ir gramatikos rinkinį, kurį turime žinoti, jei norime bendrauti ta kalba. Panašiai internete, kai pasiekiame svetainę arba keičiamės duomenimis su kitu įrenginiu, šie procesai yra valdomi pagal taisyklių rinkinį, vadinamą interneto protokolais.

Interneto protokolo veikimas

Internetas ir daugelis kitų duomenų tinklų veikia suskirstydami duomenis į mažus gabalus, vadinamus paketais. Visi dideli duomenys, siunčiami tarp dviejų tinklo įrenginių, yra padalinti į mažesnius paketus pagal pagrindinę aparatinę ir programinę įrangą. Kiekvienas tinklo protokolas apibrėžia taisykles, kaip jo duomenų paketai turi būti organizuojami tam tikrais būdais pagal tinklo palaikomus protokolus.

Protokolų poreikis

Gali būti, kad duomenų siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų tinklų dalys, esančios skirtingose ​​pasaulio vietose ir turinčios skirtingą duomenų perdavimo spartą. Taigi, mums reikia protokolų, kad galėtume valdyti duomenų srauto valdymą ir ryšio kanale bendrinamos nuorodos prieigos kontrolę. Tarkime, kad yra siuntėjas X, kurio duomenų perdavimo sparta yra 10 Mbps. Ir yra imtuvas Y, kurio duomenų priėmimo sparta yra 5 Mbps. Kadangi duomenų gavimo greitis yra lėtas, kai kurie duomenys bus prarasti perdavimo metu. Kad to išvengtų, imtuvas Y turi informuoti siuntėją X apie greičio neatitikimą, kad siuntėjas X galėtų reguliuoti perdavimo spartą. Panašiai prieigos kontrolė nusprendžia, kuris mazgas tam tikru momentu pasieks ryšį, bendrinamą ryšio kanale. Jei ne, perduodami duomenys susidurs, jei daugelis kompiuterių tuo pačiu metu siųs duomenis per tą pačią nuorodą, todėl duomenys bus sugadinti arba prarasti.

Kas yra IP adresavimas?

An IP adresas reiškia interneto protokolo adresą. Unikalus adresas, identifikuojantis įrenginį tinkle. Tai beveik kaip taisyklių rinkinys, reglamentuojantis internetu arba vietiniu tinklu siunčiamų duomenų struktūrą. IP adresas padeda internetui atskirti skirtingus maršruto parinktuvus, kompiuterius ir svetaines. Jis tarnauja kaip konkretus mašinos identifikatorius konkrečiame tinkle ir padeda pagerinti vizualinį ryšį tarp šaltinio ir paskirties vietos.

Interneto protokolo tipai

Interneto protokolai yra įvairių tipų ir naudojami skirtingai. Jie paminėti toliau:

Java

1. TCP/IP (perdavimo valdymo protokolas / interneto protokolas)
2. SMTP (paprastas pašto perdavimo protokolas)
3. PPP (taškas-taškas protokolas)
4. FTP (failų perdavimo protokolas)
5. SFTP (saugaus failų perdavimo protokolas)
6. HTTP (hiperteksto perdavimo protokolas)
7. HTTPS (saugus hiperteksto perdavimo protokolas)
8. TELNET (terminalo tinklas)
9. POP3 (3 pašto protokolas)
10. IPv4
11. IPv6
12. ICMP
13. UDP
14. IMAP
15. SSH
16. Goferis

1. TCP/IP (perdavimo valdymo protokolas / interneto protokolas)

Tai yra standartinių taisyklių rinkinys, leidžiantis skirtingų tipų kompiuteriams bendrauti tarpusavyje. IP protokolas užtikrina, kad kiekvienas prie interneto prijungtas kompiuteris turėtų tam tikrą serijos numerį, vadinamą IP adresu. TCP nurodo, kaip keičiamasi duomenimis internete ir kaip jie turėtų būti suskirstyti į IP paketus. Ji taip pat užtikrina, kad paketuose būtų informacija apie pranešimo duomenų šaltinį, pranešimo duomenų paskirties vietą, seką, kuria pranešimo duomenys turi būti surinkti iš naujo, ir patikrina, ar pranešimas buvo tinkamai išsiųstas į konkrečią paskirties vietą. . TCP taip pat žinomas kaip į ryšį orientuotas protokolas.

Norėdami gauti daugiau informacijos, žr TCP/IP modelis straipsnis.

2. SMTP (paprastas pašto perdavimo protokolas)

Šie protokolai yra svarbūs siunčiant ir platinant siunčiamus el. Šis protokolas naudoja laiško antraštę, kad gautų gavėjo el. pašto adresą, ir įveda paštą į siunčiamų laiškų eilę. Ir kai tik jis pristato laišką gavimo el. pašto ID, jis pašalina el. laišką iš siunčiamų laiškų sąrašo. Pranešime arba elektroniniame laiške gali būti nurodytas tekstas, vaizdo įrašas, vaizdas ir kt. Tai padeda nustatyti kai kurias komunikacijos serverio taisykles.

3. PPP (taško-taško protokolas)

Tai ryšio protokolas, naudojamas sukurti tiesioginį ryšį tarp dviejų bendraujančių įrenginių. Šis protokolas apibrėžia taisykles, pagal kurias du įrenginiai atpažins vienas kitą ir keisis informacija. Pavyzdžiui, vartotojas prijungia savo kompiuterį prie interneto paslaugų teikėjo serverio ir taip pat naudoja PPP. Panašiai, norint sujungti du maršrutizatorius tiesioginiam ryšiui, jis naudoja PPP.

4. FTP (failų perdavimo protokolas)

Šis protokolas naudojamas failams perkelti iš vienos sistemos į kitą. Tai veikia a kliento-serverio modelis . Kai įrenginys prašo perkelti failus iš kito įrenginio, FTO užmezga ryšį tarp jų ir patvirtina vienas kitą naudodamas jų ID ir slaptažodį. Ir norimas failų perkėlimas vyksta tarp mašinų.

logotipas java

5. SFTP (saugaus failų perdavimo protokolas)

SFTP, dar žinomas kaip SSH FTP reiškia failų perdavimo protokolą (FTP) per saugų apvalkalą (SSH), nes perduodamas šifruoja komandas ir duomenis. SFTP veikia kaip SSH plėtinys ir užšifruoja failus bei duomenis, tada siunčia juos saugiu apvalkalo duomenų srautu. Šis protokolas naudojamas nuotoliniu būdu prisijungti prie kitų sistemų, vykdant komandas iš komandinės eilutės.

6. HTTP (hiperteksto perdavimo protokolas)

Šis protokolas naudojamas hipertekstams perduoti internetu ir jį apibrėžia www (pasaulinis žiniatinklis) informacijos perdavimui. Šis protokolas apibrėžia, kaip informacija turi būti suformatuota ir perduodama. Taip pat apibrėžiami įvairūs veiksmai, kuriuos žiniatinklio naršyklės turėtų atlikti reaguodamos į skambučius pasiekti tam tikrą tinklalapį. Kai vartotojas atidaro savo žiniatinklio naršyklę, jis netiesiogiai naudos HTTP, nes tai yra protokolas, naudojamas dalytis tekstu, vaizdais ir kitais daugialypės terpės failais žiniatinklyje.

Pastaba: Hipertekstas reiškia specialų teksto formatą, kuriame gali būti nuorodų į kitus tekstus.

7. HTTPS (saugus hiperteksto perdavimo protokolas)

HTTPS yra hiperteksto perdavimo protokolo (HTTP) plėtinys. Jis naudojamas saugiam ryšiui kompiuterių tinkle su SSL/TLS protokolu šifravimui ir autentifikavimui. Taigi, paprastai svetainė turi HTTP protokolą, bet jei svetainė yra tokia, kad ji gauna neskelbtinos informacijos, pvz., kredito kortelės duomenis, debeto kortelės duomenis, OTP ir t. t., norint padaryti svetainę saugesnę, reikia įdiegti SSL sertifikatą. Taigi, prieš įvesdami bet kokią neskelbtiną informaciją svetainėje, turėtume patikrinti, ar nuoroda yra HTTPS, ar ne. Jei tai nėra HTTPS, jis gali būti nepakankamai saugus, kad būtų galima įvesti neskelbtiną informaciją.

8. TELNET (terminalo tinklas)

TELNET yra standartinis TCP/IP protokolas, naudojamas virtualaus terminalo paslaugai, kurią suteikia ISO. Tai leidžia vienam vietiniam kompiuteriui prisijungti prie kito. Jungiamas kompiuteris vadinamas nuotoliniu kompiuteriu, o jungiantis vietiniu kompiuteriu. TELNET operacija leidžia mums rodyti viską, kas atliekama nuotoliniame kompiuteryje vietiniame kompiuteryje. Tai veikia kliento/serverio principu. Vietinis kompiuteris naudoja telnet kliento programą, o nuotolinis kompiuteris naudoja Telnet serverio programą.

„Java“ su maišais

9. POP3 (3 pašto tarnybos protokolas)

POP3 reiškia Post Office Protocol 3 versiją. Jame yra du pranešimų prieigos agentai (MAA), iš kurių vienas yra kliento MAA (pranešimų prieigos agentas), o kitas yra serverio MAA (pranešimų prieigos agentas), skirtas prieiti prie pranešimų iš pašto dėžutės. Šis protokolas padeda mums gauti ir tvarkyti el. laiškus iš gavėjo pašto serverio pašto dėžutės į gavėjo kompiuterį. Tai numanoma tarp gavėjo ir gavėjo pašto serverio. Jis taip pat gali būti vadinamas vienpusiu kliento-serverio protokolas . POP3 VEIKIA 2 prievaduose, ty. PORT 110 IR PORT 995.

matricos programa c kalba

10. IPv4

Ketvirtoji ir iš pradžių plačiai naudojama interneto protokolo versija vadinama IPv4 (4 interneto protokolo versija). Tai populiariausia interneto protokolo versija ir atsakinga už duomenų paketų paskirstymą visame tinkle. Didžiausi IPv4 unikalūs adresai yra 4 294 967 296 (232), kurie galimi dėl 32 bitų adresų naudojimo. Tinklo adresas ir pagrindinio kompiuterio adresas yra du kiekvieno adreso komponentai. Pagrindinio kompiuterio adresas identifikuoja konkretų įrenginį tinkle, o tinklo adresas identifikuoja tinklą, kuriam priklauso pagrindinis kompiuteris. Taškiniame dešimtainiame žymėjime, kuris yra IPv4 adresų standartas, kiekvienas adreso oktetas (8 bitai) nurodomas dešimtaine verte ir atskiriamas tašku (pvz., 192.168.1.1).

11. IPv6

Naujausia interneto protokolo versija IPv6 buvo sukurta siekiant pašalinti IPv4 protokolo trūkumus. Su IPv4 32 bitų adresais galima gauti daugiausia 4,3 milijardo unikalių adresų. Priešingai, IPv6 naudoja 128 bitų adresus, kurie suteikia daug daugiau unikalių adresų. Tai svarbu, nes baigiasi IPv4 adresai ir vis daugėja įrenginių, kuriems reikalinga interneto prieiga. Be to, IPv6 siūlo patobulintas saugos funkcijas, tokias kaip integruotas autentifikavimas ir šifravimas, taip pat geresnė mobiliųjų įrenginių palaikymas. IPv6 palaikymas išplito tarp svetainių ir interneto paslaugų teikėjų, todėl tikimasi, kad IPv4 laipsniškai išstums pagrindinį interneto protokolą.

Norėdami gauti daugiau informacijos, žr IPv4 ir IPv6 skirtumai straipsnis.

12. ICMP

ICMP (Internet Control Message Protocol) yra tinklo protokolas, naudojamas klaidų pranešimams ir veiklos informacijai apie tinklo sąlygas siųsti. Tai yra neatskiriama interneto protokolo (IP) rinkinio dalis ir naudojama padėti diagnozuoti ir šalinti tinklo ryšio problemas. ICMP pranešimus paprastai generuoja tinklo įrenginiai, pvz., maršrutizatoriai, reaguodami į klaidas arba išskirtines sąlygas, su kuriomis susiduriama persiunčiant datagramą. Kai kurie ICMP pranešimų pavyzdžiai:

• Aido užklausa ir aido atsakymas (ping)
• Tikslas nepasiekiamas
• Laikas viršytas
• Peradresuoti

ICMP taip pat gali naudoti tinklo valdymo įrankiai, norint patikrinti pagrindinio kompiuterio pasiekiamumą ir išmatuoti paketų kelionės iš šaltinio į paskirties vietą ir atgal laiką. Reikėtų pažymėti, kad ICMP nėra saugus protokolas, jis gali būti naudojamas kai kurių tipų tinklo atakoms, pvz., DDoS sustiprinimui.

13. UDP

UDP (User Datagram Protocol) yra be ryšio, nepatikimas transporto lygmens protokolas. Skirtingai nuo TCP, jis neužmezga patikimo ryšio tarp įrenginių prieš perduodant duomenis ir negarantuoja, kad duomenų paketai bus gauti tokia tvarka, kokia jie buvo išsiųsti, arba kad jie apskritai bus gauti. Vietoj to, UDP tiesiog siunčia duomenų paketus į paskirties vietą be jokio klaidų tikrinimo ar srauto valdymo. UDP paprastai naudojamas realaus laiko programoms, tokioms kaip vaizdo ir garso srautinis perdavimas, internetiniai žaidimai ir VoIP (balso per interneto protokolą), kai priimtinas nedidelis prarastų duomenų kiekis ir svarbus mažas delsos laikas. UDP yra greitesnis nei TCP, nes turi mažiau pridėtinių išlaidų. Jai nereikia užmegzti ryšio, todėl jis gali nedelsiant siųsti duomenų paketus. Taip pat nereikia laukti patvirtinimo, kad duomenys buvo gauti prieš siunčiant daugiau, todėl jis gali perduoti duomenis didesniu greičiu.

14. IMAP

IMAP (Internet Message Access Protocol) yra protokolas, naudojamas el. laiškams nuskaityti iš pašto serverio. Tai leidžia vartotojams pasiekti ir valdyti savo el. laiškus serveryje, o ne atsisiųsti juos į vietinį įrenginį. Tai reiškia, kad vartotojas gali pasiekti savo el. laiškus iš kelių įrenginių ir el. laiškai bus sinchronizuojami visuose įrenginiuose. IMAP yra lankstesnis nei POP3 (3 pašto biuro protokolo versija), nes jis leidžia vartotojams pasiekti ir tvarkyti savo el. laiškus serveryje, taip pat leidžia keliems vartotojams pasiekti tą pačią pašto dėžutę.

15. SSH

SSH (Secure Shell) yra protokolas, naudojamas saugiam nuotoliniam prisijungimui ir kitoms saugioms tinklo paslaugoms. Tai yra saugus ir užšifruotas būdas nuotoliniu būdu pasiekti ir valdyti serverius, tinklo įrenginius ir kitas kompiuterių sistemas. SSH naudoja viešojo rakto kriptografiją, kad autentifikuotų vartotoją ir užšifruotų perduodamus duomenis, todėl jis yra daug saugesnis nei tradiciniai nuotolinio prisijungimo protokolai, tokie kaip Telnet. SSH taip pat leidžia saugiai perduoti failus naudojant SCP (saugios kopijos) ir SFTP (saugaus failų perdavimo protokolo) protokolus. Jis plačiai naudojamas „Unix“ pagrindu veikiančiose operacinėse sistemose, taip pat galima naudoti „Windows“. Jį dažniausiai naudoja sistemos administratoriai, kūrėjai ir kiti techniniai vartotojai, norėdami nuotoliniu būdu pasiekti ir valdyti serverius bei kitus tinklo įrenginius.

16. Goferis

Gopher yra failų gavimo protokolo tipas, kuriame pateikiami atsisiunčiami failai su tam tikru aprašymu, kad būtų lengva tvarkyti, nuskaityti ir ieškoti failų. Visi failai yra išdėstyti nuotoliniame kompiuteryje stratifikuotu būdu. Tai senas protokolas ir šiais laikais mažai naudojamas.

statinis raktinis žodis java