A Nenukreipti grafikai : grafikas, kuriame briaunos neturi krypties, t. y. briaunos neturi rodyklių, nurodančių važiavimo kryptį. Pavyzdys: socialinio tinklo grafikas, kuriame draugystė nėra kryptinga.

Režisuoti grafikai : grafikas, kuriame briaunos turi kryptį, t. y. briaunos turi rodykles, rodančias važiavimo kryptį. Pavyzdys: tinklalapio diagrama, kurioje nuorodos tarp puslapių yra nukreiptos.

Svertiniai grafikai: Grafikas, kuriame briaunos turi svorius arba su jais susijusias išlaidas. Pavyzdys: kelių tinklo grafikas, kuriame svoriai gali parodyti atstumą tarp dviejų miestų.

Nesvertinis grafikas s: grafikas, kuriame briaunos neturi su jais susijusių svorių ar išlaidų. Pavyzdys: socialinio tinklo grafikas, kurio kraštai reiškia draugystę.

Užbaigti grafikai: Grafas, kuriame kiekviena viršūnė yra sujungta su kiekviena kita viršūne. Pavyzdys: turnyro grafikas, kuriame kiekvienas žaidėjas žaidžia prieš kiekvieną kitą žaidėją.

Dvišalės grafikos: Grafas, kuriame viršūnes galima suskirstyti į dvi nejungtas aibes taip, kad kiekviena briauna jungtų vienos aibės viršūnę su kitos aibės viršūne. Pavyzdys: pretendentų į darbą grafikas, kuriame viršūnes galima suskirstyti į kandidatus į darbą ir laisvas darbo vietas.

medžiai : sujungtas grafikas be ciklų. Pavyzdys: šeimos medis, kuriame kiekvienas asmuo yra susijęs su savo tėvais.

Ciklai : grafikas su bent vienu ciklu. Pavyzdys: dalijimosi dviračiais grafikas, kuriame dviračiai rodo maršrutus, kuriais važiuoja dviračiai.

Reti grafikai: Grafas su palyginti nedaug briaunų, palyginti su viršūnių skaičiumi. Pavyzdys: cheminės reakcijos grafikas, kuriame kiekviena viršūnė reiškia cheminį junginį, o kiekviena briauna – dviejų junginių reakciją.

Tankus grafikas s: Grafas su daugybe briaunų, palyginti su viršūnių skaičiumi. Pavyzdys: socialinio tinklo grafikas, kuriame kiekviena viršūnė reiškia asmenį, o kiekviena briauna – draugystę.

Grafikų tipai:

1. Baigtiniai grafikai

Grafas laikomas baigtiniu, jei jis turi baigtinį skaičių viršūnių ir baigtinį skaičių briaunų. Baigtinis grafikas yra grafas su baigtiniu viršūnių ir briaunų skaičiumi. Kitaip tariant, baigtinio grafo viršūnių ir briaunų skaičius yra ribotas ir gali būti skaičiuojamas. Baigtiniai grafikai dažnai naudojami modeliuoti realias situacijas, kai yra ribotas objektų ir ryšių tarp

2. Begalinis grafikas:

Grafas laikomas begaliniu, jei jis turi begalinį skaičių viršūnių ir begalinį briaunų skaičių.

3. Trivialus grafikas:

Grafas laikomas trivialus, jei baigtiniame grafe yra tik viena viršūnė ir nėra briaunos. Trivialusis grafikas yra grafas, turintis tik vieną viršūnę ir be briaunų. Jis taip pat žinomas kaip vienkartinis grafikas arba vienos viršūnės grafikas. Trivialus grafikas yra paprasčiausias grafiko tipas ir dažnai naudojamas kaip atspirties taškas kuriant sudėtingesnius grafikus. Grafų teorijoje trivialūs grafikai laikomi išsigimusiu atveju ir paprastai nėra išsamiai tiriami

mikropaslaugų pamoka

4. Paprasta diagrama:

Paprastas grafikas yra grafikas, kuriame tarp viršūnių poros nėra daugiau nei vienos briaunos. Paprastas geležinkelio kelias, jungiantis skirtingus miestus, yra paprastos grafikos pavyzdys.

5. Keli grafikai:

Bet koks grafikas, kuriame yra lygiagrečių briaunų, bet neturi jokios savaiminės kilpos, vadinamas multigrafu. Pavyzdžiui, kelių žemėlapį.

• Lygiagretūs kraštai: Jei dvi viršūnės yra sujungtos su daugiau nei viena briauna, tokios briaunos vadinamos lygiagrečiomis briaunomis, kurios yra daug maršrutų, bet vienas tikslas.
• Ciklas: Grafo briauna, kuri prasideda nuo viršūnės ir baigiasi ta pačia viršūne, vadinama kilpa arba savicikla.

6. Nulinė diagrama:

N eilės ir nulinio dydžio grafikas yra grafikas, kuriame yra tik izoliuotos viršūnės be kraštinių, jungiančių bet kurią viršūnių porą. Nulinis grafikas yra grafikas be briaunų. Kitaip tariant, tai yra grafikas, kuriame yra tik viršūnės, o tarp jų nėra jokių ryšių. Nulinis grafikas taip pat gali būti vadinamas bekraštiniu grafiku, izoliuotu grafiku arba diskrečiu grafiku

7. Visas grafikas:

Paprastas grafas su n viršūnių vadinamas pilnu grafiku, jei kiekvienos viršūnės laipsnis yra n-1, tai yra, viena viršūnė yra prijungta su n-1 briaunomis arba likusiomis grafo viršūnėmis. Pilnas grafikas dar vadinamas visu grafiku.

8. Pseudo grafikas:

Grafas G su savicikla ir keliomis briaunomis vadinamas pseudografu. Pseudografas yra grafo tipas, leidžiantis egzistuoti savikilpoms (kraštinėms, jungiančioms viršūnę su savimi) ir kelioms briaunoms (daugiau nei viena briauna, jungianti dvi viršūnes). Priešingai, paprastas grafikas yra grafikas, kuriame nėra kilpų ar kelių briaunų.

9. Įprasta diagrama:

Paprastas grafikas laikomas taisyklingu, jei visos grafo G viršūnės yra vienodo laipsnio. Visi pilni grafikai yra reguliarūs, bet atvirkščiai neįmanoma. Reguliarus grafikas yra neorientuoto grafo tipas, kuriame kiekviena viršūnė turi tiek pat briaunų arba kaimynų. Kitaip tariant, jei grafikas yra reguliarus, tada kiekviena viršūnė turi tokį patį laipsnį.

10. Dvišalė diagrama:

Grafas G = (V, E) laikomas dvišaliu grafiku, jei jo viršūnių aibė V(G) gali būti padalinta į du netuščius disjunktinius poaibius. V1(G) ir V2(G) taip, kad kiekvienos E(G) briaunos e vienas galas būtų V1(G), o kitas – V2(G). Perskirstymas V1 U V2 = V vadinamas dvidaliu G. Paveiksle: V1(G)={V5, V4, V3} ir V2(G)={V1, V2}

11. Grafikas su etiketėmis:

Jei grafiko viršūnės ir briaunos yra pažymėtos pavadinimu, data arba svoriu, tai vadinama pažymėtu grafiku. Jis taip pat vadinamas svertiniu grafiku.

12. Dvigrafo grafikas:

Grafas G = (V, E) su atvaizdavimu f taip, kad kiekviena briauna susietų su tam tikra viršūnių pora (Vi, Vj), vadinama dvigrafu. Jis taip pat vadinamas Režisuotas grafikas . Sutvarkyta pora (Vi, Vj) reiškia kraštą tarp Vi ir Vj su rodykle, nukreipta iš Vi į Vj. Paveiksle: e1 = (V1, V2) e2 = (V2, V3) e4 = (V2, V4)

13. Pografas:

Grafas G1 = (V1, E1) vadinamas grafiko G(V, E) pografu, jei V1(G) yra V(G) poaibis, o E1(G) yra E(G) poaibis, kad kiekviena G1 briauna turi tas pačias galines viršūnes kaip ir G.

mesti eilutę į int java

14. Prijungtas arba atjungtas grafikas:

Grafas G laikomas sujungtu, jei bet kuri grafo G viršūnių pora (Vi, Vj) pasiekiama viena iš kitos. Arba sakoma, kad grafikas yra sujungtas, jei tarp kiekvienos G grafo viršūnių poros yra bent vienas kelias, priešingu atveju jis yra atjungtas. Nulinis grafikas su n viršūnių yra atjungtas grafikas, susidedantis iš n komponentų. Kiekvienas komponentas susideda iš vienos viršūnės ir be krašto.

15. Ciklinė diagrama:

Grafas G, susidedantis iš n viršūnių ir n> = 3, tai yra V1, V2, V3- – – – Vn ir briaunos (V1, V2), (V2, V3), (V3, V4)- – – – (Vn, V1) vadinami cikliniu grafiku.

16. Subgrafų tipai:

• Viršūnių disjunktas pografas: Bet kuris du grafikai G1 = (V1, E1) ir G2 = (V2, E2) yra grafo viršūnių disjunktas G = (V, E), jei V1(G1) sankirta V2(G2) = nulinė. Paveiksle nėra bendros viršūnės tarp G1 ir G2.
• Krašto disjunktas pografas: Pografas vadinamas briaunų disjunktu, jei E1(G1) sankirta E2(G2) = nulinė. Paveiksle nėra bendros briaunos tarp G1 ir G2.

Pastaba: Kraštinių disjunktiniame pografyje gali būti bendrų viršūnių, tačiau viršūnių disjunktiniame grafe negali būti bendros briaunos, todėl viršūnių disjunktasis pografas visada bus briaunų disjunktas pografas.

17. Aprėpiamasis pografas

Apsvarstykite grafiką G(V,E), kaip parodyta toliau. Apimamasis pografas yra pografas, kuriame yra visos pradinio grafo G viršūnės, ty G'(V',E') apima, jei V'=V ir E' yra E poaibis.

Taigi vienas iš apimančių pografų gali būti toks, kaip parodyta žemiau G'(V',E'). Jis turi visas pradinio grafo G viršūnes ir kai kurias G kraštines.

Tai tik vienas iš daugelio apimančių grafo G pografų. Galime sukurti įvairius kitus apimančius pografus, naudodami skirtingus briaunų derinius. Atkreipkite dėmesį, kad jei nagrinėsime grafiką G'(V',E'), kur V'=V ir E'=E, tai grafikas G' yra besitęsiantis grafo G(V,E) pografis.

Grafikų pranašumai:

1. Grafikai gali būti naudojami sudėtingoms sistemoms ir ryšiams modeliuoti ir analizuoti.
2. Jie naudingi vizualizuoti ir suprasti duomenis.
3. Grafiniai algoritmai plačiai naudojami informatikos ir kitose srityse, tokiose kaip socialinių tinklų analizė, logistika ir transportas.
4. Grafikai gali būti naudojami įvairiems duomenų tipams pavaizduoti, įskaitant socialinius tinklus, kelių tinklus ir internetą.

Grafikų trūkumai:

1. Didelius grafikus gali būti sunku vizualizuoti ir analizuoti.
2. Grafiniai algoritmai gali būti brangūs, ypač dideliems grafikams.
3. Grafikų rezultatų interpretavimas gali būti subjektyvus ir gali prireikti konkrečios srities žinių.
4. Grafikai gali būti jautrūs triukšmui ir nuokrypiams, kurie gali turėti įtakos analizės rezultatų tikslumui.

Susijęs straipsnis: Grafo pritaikymas, privalumai ir trūkumai