Normatyvioji etika arba įsakmioji etika yra tyrimas, kas turėtų būti. Tai apima moralinių elgesio standartų ir veiksmų, praktikos, įstatymų ir institucijų moralės apibrėžimą. Normatyvinė etika paprastai skiriasi nuo aprašomosios etikos, kurios tikslas – nustatyti įvairius moralės standartus ir elgesį, kaip manoma, kad jie egzistuoja tam tikriems žmonėms ar kultūroms arba konkrečiose situacijose.
Turinys
- Normatyvinė etika – apžvalga
- Normatyvinė etika – apibrėžimas
- Normatyvinė etika- svarba
- Normatyvinė etika – prigimtis ir taikymo sritis
- Normatyvinė etika – charakteristikos
- Normatyvioji etika: pareigos, kurias turime kitiems
- Normatyvinės etikos klasifikavimas
- Normatyvinės etikos pavyzdžiai mūsų gyvenime
Normatyvinė etika – apžvalga
Normatyvioji etika yra tyrimas, kaip turėtume elgtis moraliai. Jame nagrinėjami klausimai apie tai, kas yra teisinga ir neteisinga, kas gera ir kas bloga. Normatyvinė etika kartais dar vadinama moralės filosofija.
Yra trys pagrindiniai normatyvinės etikos teorijų tipai: konsekvencializmas, deontologija ir dorybių etika. Kiekviena teorija turi skirtingus būdus, kaip spręsti moralines problemas. Pavyzdžiui, konsekvencialistas gali sutelkti dėmesį į veiksmo rezultatus, o deontologas gali sutelkti dėmesį į veiksmo ketinimus.
Normatyvinė etika – apibrėžimas
Normatyvinę etiką galime apibrėžti kaip moralinių principų sistemą, kuri mums nurodo, ką turėtume daryti įvairiose situacijose. Šiuos principus galime išvesti iš mūsų supratimo apie tai, kas yra gera ar bloga, teisinga ar neteisinga. Pavyzdžiui, geradarystės principas mums sako, kad turėtume daryti tai, kas skatins kitų gėrį, o nepiktybiškumo principas – vengti to, kas pakenktų.
Normatyvinė etika- svarba
Normatyvinė etika yra svarbi, nes ji suteikia pagrindą, kaip mes turime elgtis įvairiose situacijose. Jie padeda mums nustatyti, kas yra teisinga ir neteisinga, ir gali padėti mums priimti sprendimus, ką daryti sudėtingose situacijose. Yra daug skirtingų normatyvinių etinių teorijų tipų, kurių kiekviena turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Kai kurie įprasti pavyzdžiai yra utilitarizmas, deontologija ir dorybių etika. Utilitarizmas teigia, kad moraliai teisingas veiksmas yra tas, kuris apskritai sukelia daugiausia laimės ar gerų pasekmių, o deontologija teigia, kad veiksmas yra moraliai teisingas, jei jis nepažeidžia jokios moralinės pareigos ar pareigos. Dorybės etika daugiausia dėmesio skiria charakterio bruožų, tokių kaip drąsa, sąžiningumas ir teisingumas, ugdymui, kurie paskatins etiškesnius veiksmus.
Normatyvinė etika – prigimtis ir taikymo sritis
Normatyvioji etika yra etiško elgesio tyrimas ir dar žinoma kaip moralės filosofija. Ji apima teisingą ir neteisingą žmogaus elgesį ir gerą bei blogą žmogaus charakterį. Trys pagrindinės normatyvinės etikos sritys yra metaetika, taikomoji etika ir aprašomoji etika. Meta-etika nagrinėja moralinės kalbos prigimtį ir tai, kokie dalykai gali būti vadinami „gerais“ ar „blogais“. Taikomoji etika nagrinėja etikos problemas, kylančias tam tikrose profesijose, tokiose kaip medicina ar inžinerija. Aprašomoji etika yra empirinės sociologijos šaka, tirianti žmonių nuomonę apie tai, kas, jų nuomone, yra moraliai geras ar blogas elgesys.
Normatyvinė etika
Normatyvinė etika – charakteristikos
1. Moralinių vertybių teorijos arba sistemos, nurodančios, ką žmonės turi daryti konkrečiose situacijose.
2. Jie pagrįsti prielaidomis apie tai, kas yra gerai ar blogai, teisinga ar neteisinga, teisinga ar neteisinga.
3. Jie dažnai pateikiami kaip taisyklės arba gairės, nurodančios, ką turėtume ir ko neturėtume daryti konkrečiomis aplinkybėmis.
4. Daugelis šių teorijų yra kodifikuotos teisės sistemose ir religiniuose tekstuose, tačiau jų galima rasti ir filosofijos bei literatūros kūriniuose.
5. Pavyzdžiai apima utilitarizmą (idėją, kad veiksmai turėtų suteikti didžiausią laimę daugeliui žmonių) ir kantianizmą (kad asmens ketinimai yra nesvarbūs, jei jo veiksmai pažeidžia moralės taisyklę).
6. Kai kuriems žmonėms normatyvinė etika gali reikšti gyvenimą pagal tam tikrus standartus, kuriuos diktuoja visuomenė ar religija; kiti gali manyti, kad tai vadovaujasi savo moraliniu kompasu, nepaisant kitų žmonių nuomonės.
Normatyvioji etika: pareigos, kurias turime kitiems
Mes turime pareigas kitiems dėl santykių su jais. Mes esame šeimos nariai, draugai, bendradarbiai ir piliečiai. Pareigos, kurias turime kitiems, skiriasi priklausomai nuo santykių. Pavyzdžiui, mes turime pareigą savo šeimai jais rūpintis, bet taip pat turime pareigą savo bendradarbiams būti produktyviais. Mes, būdami piliečiai, turime balsuoti rinkimuose ir savanoriškais darbais prisidėti prie visuomenės. Kaip draugas galite pasiūlyti emocinę paramą arba padėti savo draugui susirasti darbą.
Normatyvinės etikos klasifikavimas
Normatyvinė etika yra tyrimas, kaip mes turime elgtis ir kokie žmonės turime būti. Jame sprendžiami tokie klausimai kaip: koks yra geras gyvenimas? Kokios mūsų pareigos? Kas yra teisinga ir neteisinga? Kaip turėtume elgtis su kitais žmonėmis?
Yra trys pagrindiniai normatyvinės etikos teorijų tipai: konsekvencializmas, deontologija ir dorybių etika.
Konsekvencializmas yra požiūris, kad tai, ar veiksmas yra moraliai teisingas ar neteisingas, priklauso nuo jo pasekmių. Pavyzdžiui, jei tai sukelia daugiau laimės nei nelaimės, tai yra moraliai teisingas sprendimas; tačiau jei tai nesukelia daugiau laimės nei nelaimės, tai yra morališkai neteisingas sprendimas.
Deontologija teigia, kad veiksmą padaro moralu, kokiomis taisyklėmis asmuo vadovavosi, priimdamas sprendimą atlikti veiksmą.
Dorybės etika teigia, kad moralė kyla iš dorybingų charakterio bruožų, kurie yra polinkis mąstyti, jausti ir veikti tam tikrais būdais.
Normatyvinės etikos pavyzdžiai mūsų gyvenime
Normatyvinė etika iš esmės yra gairės, kuriomis vadovaujamės gyvendami savo gyvenimą. Jie padeda mums nustatyti, kas yra teisinga ir neteisinga, ir formuoja mūsų sprendimų priėmimą. Kai kurie įprasti normatyvinės etikos pavyzdžiai apima tokius dalykus kaip sąžiningumas, pagarba ir sąžiningumas. Šių sąvokų dažnai mokomės iš savo šeimų, draugų ir kitų socialinių grupių. Visuomenėje yra daugybė taisyklių, kurių privalome laikytis, nes jos laikomos normatyvine etika – pavyzdžiui, nemeluoti ar nevogti. Be normų žmonėms būtų sunku gyventi kartu, nes nebūtų būdo nustatyti, kas teisinga ar neteisinga.