Moralė yra ketinimų, sprendimų ir elgesio atskyrimas tarp tų, kurie yra tinkami, ir tų, kurie yra netinkami. Žodis moralė yra kilęs iš lotyniško žodžio „moralitas“, kuris reiškia būdą, charakterį, tinkamą elgesį. Taisyklių ar principų rinkinys, kilęs iš tam tikros filosofijos, religijos ar kultūros elgesio kodekso, gali būti vadinamas morale arba gali būti kilęs iš standarto, kuris, jūsų nuomone, turėtų būti taikomas visiems. Taip pat galima aiškiai susieti gėrį ar teisingumą su morale.

Šiame straipsnyje sužinosite apie kas yra moralė, jos raida, pavyzdžiai, kodėl moralė svarbi, moralė vs etika ir kt.

Turinys

• Kas yra Moralė?
• Moralės evoliucija
• Moralės pavyzdžiai
• Kodėl moralė yra svarbi?
• Moralė – realizmas ir antirealizmas
• Moralė prieš etiką

Kas yra Moralė?

Moralė yra vertybių, įsitikinimų ir principų visuma, kuri vadovauja individo elgesiui ir sprendimams. Tai elgesio kodeksas, paprastai priimtas konkrečioje visuomenėje ar kultūroje. Tai reiškia skirtumą tarp teisingo ir neteisingo ir paprastai grindžiamas asmeniniais asmens įsitikinimais ir vertybėmis. Tai taip pat glaudžiai susijusi su etika, kuri yra moralės principų sistema.

Moralės apibrėžimas

Moralė reiškia principų ar elgesio standartų rinkinį, kuris reguliuoja individų ar grupių elgesį. Ji apima teisingo ir neteisingo, gėrio ir blogio sąvokas ir vadovaujasi priimant etinius sprendimus.

Moralė yra plati sąvoka, jos reikšmė gali skirtis priklausomai nuo konteksto. Tai gali reikšti mūsų atliekamus veiksmus ir pasirinkimus arba tai, kaip mąstome ir jaučiame apie tuos veiksmus ir pasirinkimus. Tai taip pat gali reikšti vertybes ir įsitikinimus, kurie lemia mūsų elgesį.

Moralės evoliucija

Moralės raidą galima atsekti nuo seniausių laikų, kai visuomenės pirmą kartą pradėjo kurti elgesio kodeksą, skirtą valdyti savo žmones. Ši ankstyvoji moralės forma daugiausia buvo susijusi su valdančiosios klasės interesų apsauga ir socialinės santvarkos skatinimu. Laikui bėgant ši koncepcija išsivystė į sudėtingesnę įsitikinimų, taisyklių ir principų sistemą, kuri buvo grindžiama religiniais įsitikinimais ir filosofija. Šiais laikais moralinės vertybės toliau vystosi.

Socialinės normos, mokslas ir technologijos vaidina svarbų vaidmenį formuojant mūsų supratimą apie moralę. Pavyzdžiui, medicinos pažanga sukėlė diskusijų, ar tam tikromis aplinkybėmis tam tikras gydymas turėtų būti leidžiamas, ar ne. Moralės raida buvo ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau jis būtinas visuomenės pažangai. Tai padeda mums nuspręsti, kokie veiksmai yra tinkami įvairiuose kontekstuose, ir užtikrina, kad galime taikiai sugyventi. Galiausiai moralė padeda mums tapti geresniais asmenimis ir apskritai geresne visuomene.

Moralės pavyzdžiai

Moralė yra standartų rinkinys, nurodantis, kas yra teisinga ir neteisinga elgesio ir įsitikinimų atžvilgiu. Moralės pavyzdžiai yra sąžiningumas, pagarbus elgesys su kitais, pagalba tiems, kuriems reikia pagalbos, įstatymų ir socialinių normų laikymasis.

• Nors yra daug skirtingų moralės interpretacijų, visos visuomenės turi tam tikrą moralės kodeksą, kuriuo vadovaujasi jų nariai.
  Pavyzdžiui, daugumoje visuomenių vogti iš kito žmogaus ar meluoti jam laikoma amoralu. Kitose kultūrose gali būti laikoma amoralu valgyti tam tikros rūšies gyvūną arba kalbėti apie ką nors už nugaros. Net ir vienoje visuomenėje tai, kas gali būti laikoma moraline, gali keistis priklausomai nuo konteksto.
• Kiti moralės pavyzdžiai yra nepasinaudojimas pažeidžiamoje padėtyje esančiais žmonėmis, smurto vengimas, dosnus ir malonus kitų atžvilgiu. Daugelis žmonių taip pat mano, kad yra moralu rūpintis aplinka ir elgtis taip, kad būtų skatinamas tvarumas.

Galiausiai moralė remiasi asmeninėmis vertybėmis ir įsitikinimais, todėl tai, ką vienas žmogus laiko moralu, gali skirtis nuo kito nuomonės. Tačiau laikydamiesi priimtų elgesio standartų ir pripažindami, kaip svarbu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, visi galime siekti sukurti etiškesnį pasaulį.

Kodėl moralė yra svarbi?

Moralė yra svarbi sąvoka, kuri lemia individų elgesį ir sprendimus visuomenėje. Tai yra etiško elgesio pagrindas, padedantis atskirti teisingą nuo neteisingo. Be jo mūsų bendravimas su kitais būtų grindžiamas tik asmeniniais interesais ar norais, neatsižvelgiant į tai, kas yra sąžininga ar teisinga. Moralės esmė – tai daryti teisingai – priimti sprendimus ir imtis veiksmų, naudingų visai visuomenei. Kai elgiamės moraliai, propaguojame geras vertybes, tokias kaip gerumas ir pagarba. Taip pat elgiamės taip, kad būtų naudinga visiems, užuot pasinaudoję kitais savo naudai. Tai gali padėti sukurti geresnį pasaulį mums visiems.

Tačiau moralė taip pat neapsiriboja tiesiog teisingu dalyku – ji taip pat apima stiprių charakterio bruožų, tokių kaip sąžiningumas ir sąžiningumas, ugdymą. Kai elgiamės moraliai, stengiamės su kitais elgtis pagarbiai ir sąžiningai, prisiimame atsakomybę už savo veiksmus. Toks elgesys padeda mums užmegzti teigiamus santykius ir įgyti pasitikėjimo mūsų bendruomenėse. Galiausiai moralė yra esminis veikiančios visuomenės elementas. Tai suteikia mums gaires, kurių reikia laikytis, ir skatina rūpintis savimi ir aplinkiniais. Tai padeda mums tapti geresniais žmonėmis ir rodo pavyzdį kitiems.

Moralė – realizmas ir antirealizmas

Realizmas ir antirealizmas yra dvi pozicijos diskusijose apie moralę. Realistai mano, kad egzistuoja objektyvios moralės tiesos, tai reiškia, kad moralės standartai yra absoliutūs ir nepriklausomi nuo individualaus aiškinimo. Kita vertus, antirealistai mano, kad moralinės vertybės yra subjektyvios ir skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus.

• Realizmo ir antirealizmo debatai susitelkia ties moralinio objektyvumo samprata. Realistai teigia, kad moralė remiasi universaliais principais, kurie pranoksta kultūrą, religiją ir individualią nuomonę. Jie teigia, kad moralė yra absoliutus taisyklių rinkinys, kurį galima objektyviai nustatyti ir pritaikyti bet kuriai situacijai. Tačiau antirealistai tvirtina, kad moralė yra subjektyvi ir susijusi su kiekvieno žmogaus įsitikinimais ir vertybėmis. Jie mano, kad nėra vienareikšmio atsakymo į moralinius klausimus ir kad moralė turėtų būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju.
• Kalbant apie praktinį pritaikymą, realizmas ir antirealizmas gali turėti reikšmingų pasekmių priimant sprendimus tiek asmeniniame, tiek viešajame gyvenime. Pavyzdžiui, jei būtų laikomasi realistinio požiūrio, jie griežtai laikytųsi nekintančių taisyklių, kad priimtų moralinį sprendimą. Kita vertus, jei būtų laikomasi antirealistinio požiūrio, prieš priimdami sprendimą, jie atsižvelgtų į individualias aplinkybes ir pasvertų įvairius požiūrius.
• Galiausiai, diskusiją tarp realizmo ir antirealizmo svarbu apsvarstyti, kai kalbama apie moralę. Priklausomai nuo to, kokią poziciją užimate, jūsų supratimas apie tai, kas yra moralinis veiksmas ar sprendimas, gali labai skirtis nuo kažkieno kito. Šių dviejų diskusijų pusių supratimas gali padėti mums geriau suprasti savo ir kitų moralinius įsitikinimus.

Moralė prieš etiką

Skirtumas tarp etikos ir moralės gali būti sunkiai suprantama sąvoka. Paprasčiau tariant, etika yra principai, valdantys, kaip žmonės turėtų bendrauti vieni su kitais ir savo aplinka. Kita vertus, moralė yra individualios vertybės, kurios diktuoja, kaip mes elgiamės ir priimame sprendimus.

• Etika sudaro mūsų visuomenės ir kultūros pagrindą, nurodant, kas yra teisinga ir neteisinga. Pavyzdžiui, Dešimt įsakymų yra etinių gairių rinkinys, suteikiantis struktūrą mūsų moraliniam elgesiui. Kita vertus, moralė atspindi asmens įsitikinimus arba supratimą apie teisingą ir neteisingą.
• Vienas iš būdų galvoti apie skirtumą tarp etikos ir moralės yra apsvarstyti, ką kiekvienas iš jų reiškia. Etika grindžiama visuomenės standartais, o moralė – asmeniniais įsitikinimais. Visuomenė gali nurodyti, kad, pavyzdžiui, vogti yra neteisinga, tačiau žmogaus moralė gali lemti, kad vagystė yra priimtina, jei tai daroma siekiant padėti kam nors kitam.
• Taip pat svarbu suprasti, kad etika ir moralė gali prieštarauti viena kitai. Kažkas gali manyti, kad etiškai neteisinga meluoti, net jei tai būtų naudinga kitam, bet moraliai manyti, kad melas yra priimtinas, jei jis apsaugo nuo žalos. Asmuo turi nuspręsti, kas, jų nuomone, yra teisinga ir neteisinga, ir kaip jie turėtų elgtis tam tikroje situacijoje.
• Galiausiai etika ir moralė yra glaudžiai susijusios sąvokos, kurios mums nurodo, kaip turėtume elgtis. Jie abu nustato standartus, kaip žmonės turėtų bendrauti vieni su kitais ir juos supančiu pasauliu, nors jie kilę iš skirtingų šaltinių. Suprasdami etikos ir moralės skirtumus, galime priimti labiau pagrįstus sprendimus, kaip turėtume elgtis.

Skaityti: Etika prieš moralę

Išvada

Moralė yra svarbi sąvoka, kuri buvo diskutuojama šimtmečius. Tai yra įsitikinimų ir vertybių, kuriomis vadovaujamasi individo elgesys, rinkinys, glaudžiai susijęs su etikos samprata. Yra daug skirtingų moralės apibrėžimų, o jos reikšmė kiekvienam žmogui gali skirtis. Moralė taip pat glaudžiai susijusi su kultūra ir religija, ją gali paveikti asmens įsitikinimai ir vertybės. Galiausiai, moralė yra svarbi, nes padeda kurti bendruomeniškumo ir priklausymo jausmą, padeda užtikrinti, kad priimtume sprendimus, atitinkančius mūsų įsitikinimus ir vertybes.

Taip pat skaitykite: Etika prieš moralę

DUK apie moralę

1. Apibrėžkite moralę?

Moralė apibūdinama kaip vertybių, normų, įsakymų, apribojimų ir planų rinkinys arba sistema, kuri įtakoja ir nukreipia individo, individų grupės, tautos, socialinės klasės ar kultūrinės aplinkos elgesį tam tikru istoriniu laikotarpiu. .

2. Kodėl moralė svarbi?

Bendruomenė negali tinkamai funkcionuoti be moralės. Tai ragina mus rūpintis savimi ir aplinkiniais žmonėmis ir suteikia mums taisykles, kurių reikia laikytis. Tai tobulina mus kaip asmenybes ir yra pavyzdys, kuriuo gali sekti kiti.

3. Kas yra moralė ir etika?

Moralė yra suvokimas, kas yra teisinga ar neteisinga. Kita vertus, etika labiau reiškia priimtas socialines normas, kurios skiria gėrį ir blogį.

4. Kas yra moralės kilmė?

Evoliucija pasirinko mūsų protėvių moralę, kad palengvintų bendradarbiavimą ir harmoningus socialinius santykius. Raidos psichologai įrodė, kad tam tikri moraliniai pagrindai nusistovi labai jauname amžiuje.

kur yra nešiojamojo kompiuterio klaviatūros įterpimo klavišas

5. Kokie yra moralės bruožai?

Moralinis charakteris reiškia nuoseklių asmens moralinių savybių vertinimą. Charakteris gali reikšti daugybę savybių, tokių kaip dorybių, tokių kaip empatija, drąsa, tvirtumas, sąžiningumas ir lojalumas, buvimas ar nebuvimas, taip pat teigiami veiksmai ar įpročiai.