SKIRTUMAS TARP MALDOS IR PRAŠYMO

Malda prieš maldavimą – malda ir maldavimas yra skirtingi, bet susiję dvasinio atsidavimo aspektai. Malda yra platesnis būdas susisiekti su dieviškumu, o maldavimas apima aistringų, konkrečių prašymų pateikimą didelių poreikių ar troškimų metu.

supjaustykite java masyvą

Šiame straipsnyje mes pasinersime į pagrindinį maldos ir maldavimo skirtumai, jų prasmė, ir reikšmė įvairiose religinėse praktikose.

Turinys

Maldos ir maldavimo prasmė
Skirtumas tarp maldos ir prašymo
Malda ir prašymas – Šventojo Rašto nuorodos

Maldos ir maldavimo prasmė

Kas yra malda

Malda yra bendravimo forma arba veiksmas, kreipiantis į aukštesnę jėgą, dažnai suvokiamą kaip dievybę ar Dievą. Jis išreiškia pagarbą, dėkingumą, maldavimą ar prašymą.

Įvairios religijos tai laiko dvasine praktika. Jie mano, kad malda yra asmeninio ryšio su dieviškumu užmezgimas: tai veiksmas, dažnai nukreiptas į dievybę ar Dievą. Ji išreiškia pagarbą, dėkingumą, maldavimą ir prašymus.

Kas yra Prašymas

Ypatinga malda, paženklinta nuoširdžių prašymų ar nuolankių maldų.

Tai įkūnija gilią pagarbą, nuolankumą ir asmeninių apribojimų pripažinimą; iš tikrųjų ji pripažįsta priklausomybę nuo aukštesnės galios. Žiūrint taip – kaip intensyvų, nuoširdų dialogą, siekiantį dieviško įsikišimo. Taip mes suvokiame Maldavimą.

Mes išvardijome žemiau pagrindiniai skirtumai tarp maldos ir prašymo pagal formą, emocinį toną, trukmę, dažnumą ir tt:

Tema	Malda	Maldavimas
Malda prieš maldavimą – pagrindiniai skiriamieji bruožai
1. Sutelkti dėmesį paslėptos programos	Paprastai tarnauja kaip platesnė bendravimo su dievybe ar dvasine esybe forma. Apima tokius elementus kaip padėka, pagyrimas ir garbinimas	Konkretus prašymas ar peticija dėl konkrečių poreikių / norų.
2. Forma	Įvairios formos yra formalios liturginės maldos, spontaniškos asmeninės maldos. Kita forma yra meditacinė kontempliacija.	Maldavimas apima konkrečių prašymų ar prašymų pateikimą dievybei arba aukštesnei galiai.
3. Emocinis tonas	Būdingas įvairus emocinis tonas Tonas gali būti nuo dėkingumo ir baimės iki meilės ir pagarbos Dažnai žymimas skubos ar būtinybės jausmu.	Prašymui dažnai būdingas skubos ar poreikio jausmas Jis pasižymi rimtumo ir nuolankumo tonu.
4. Turinys tcp ip modelis	Apimkite tokius elementus kaip himnai, psalmės ar šventieji tekstai. Jų artikuliacija gali skirtis nuo bendresnio požiūrio iki plačios kalbos.	Glaustai ir konkrečiai Dažnai naudoja tiesioginę kalbą, kad išreikštų atskirą prašymą ar poreikį.
5. Trukmė ir dažnis	Reguliari maldos praktika dažnai yra neatsiejama religinės ar dvasinės kasdienybės dalis Trukmė svyruoja nuo trumpų akimirkų, kurioms būdingas tylus apmąstymas, iki ilgų laikotarpių, paženklintų bendruomenės garbinimu.	Paprastai pasireiškia ūmaus poreikio momentais – krize ar konkrečiomis sudėtingomis situacijomis. Pavyzdžiui; galima prašyti ligų, asmeninių kovų ar net bendruomeninių nelaimių paženklintais laikais.
6. Vaidmuo religinėje praktikoje	Pagrindinė religinių ritualų, ceremonijų ir bendruomeninio garbinimo dalis. Tarnauja kaip daugelio tradicijų sudedamoji dalis. Simbolizuoja ne tik atsidavimą, bet ir dvasinį ryšį Galima atlikti individualiai arba kolektyviai.	Esant sudėtingoms aplinkybėms, prašymu labai siekiama dieviškos pagalbos, vadovavimo ar įsikišimo. Maldavimas yra pasitikėjimo aukštesne galia išraiška, dažnai padedanti nelaimės ar netikrumo metu. Stichinės nelaimės; karai; asmeninės krizės – tai atvejai, kai galima prašyti.

Malda ir prašymas – Šventojo Rašto nuorodos

Religiniai tekstai ir šventraščiai dažnai pabrėžia skirtingus maldos tikslus ir praktiką. Jie dažnai juos pabrėžia reikšmingomis nuorodomis į maldavimą.

Krikščionybėje daugybė atvejų Biblijoje, pavyzdžiui, pateikiant Viešpaties maldą, pabrėžiamos abi bendravimo su Dievu formos.

Tai dar labiau pabrėžiama tokiose ištraukose kaip Filipiečiams 4:6, kuriose pabrėžiama, kad nereikia jaudintis, o siūlyti Jam visus prašymus kartu su dėkojimu už kiekvieną situaciją. Jame sakoma: „Nieko nesijaudinkite“, tęsia... malda ir prašymu – su padėka – pateikite savo prašymus Dievui.

Islame Koranas panašiai skatina tikinčiuosius aktyviai dalyvauti maldoje ir prašyme.

Malda, vadinama Salat, atlieka pagrindinį vaidmenį kasdienėje religinėje apeigoje.

Iš kitos pusės, maldavimas arba Dua sulaukia akcento, nes tarnauja ne tik ieškant dieviškojo gailestingumo, bet ir vedant bei ginant.

Išvada – malda prieš maldavimą

Malda ir maldavimas yra glaudžiai susijusios sąvokos religiniame ir dvasiniame kontekste. Tačiau nors malda yra išsamus terminas, apimantis daugybę bendravimo su aukštesnėmis jėgomis formų, maldavimas yra specifinis tipas, kuriam būdingas karštas prašymas Dievo įsikišimo ar pagalbos. Tai nuoširdus veiksmas ieškoti vadovavimo, palaiminimų ar pagalbos iš dievybės ar kitos pakylėtos dvasinės būtybės. Malda ir maldavimas gali atrodyti panašūs į kai kuriuos, tačiau tarp jų yra keletas ryškių skirtumų, susijusių su jų prasmė ir reikšmė įvairiose religinėse praktikose.

DUK apie maldos ir maldavimo skirtumus

1. Kuo maldavimas skiriasi nuo kitų maldos formų?

Jo intensyvus, nuoširdus pobūdis apibūdina maldavimą; paprastai tai apima konkretų prašymą ar maldavimą dėl dieviško įsikišimo ar pagalbos.

2. Ar įmanoma malda be maldos?

Malda pasireiškia įvairiomis formomis: tai gali būti dėkingumo, garbinimo ar išpažinties išraiška – nebūtinai apimanti konkrečius prašymus ar maldavimą.

3. Kokiais būdais maldavimas stiprina religinę praktiką?

Daugelis religinių praktikų maldavimą dažnai laiko pagrindiniu elementu; tai pabrėžia asmenų nuolankumą ir priklausomybę nuo aukštesnės galios.

4. Ar skirtingos religijos turi specifinių ritualų, susijusių su prašymu?

Įvairios religinės tradicijos gali susieti maldavimą su konkrečiais ritualais, gestais ar praktika: pavyzdžiui, atsiklaupimas; nusilenkimas – ir net tam tikrų maldų ar eilučių kartojimas.

5. Ar įmanoma maldavimą suvokti kaip dvasinės meditacijos formą?

Iš tiesų, daugelis žmonių mano, kad prašymas yra giliai dvasinga ir meditacinė praktika; tai skatina jų ryšį su dieviškumu, skatina savistabą – visa tai ugdydamas nuolankumą.