logo

Skirtumas tarp formalaus ir neformalaus bendravimo

Bendravimas vaidina esminį vaidmenį mūsų gyvenime. Norint tobulėti bet kurioje srityje, reikia turėti gerus bendravimo įgūdžius. Organizaciniu lygmeniu bendravimas yra nepaprastai svarbus. Bendraudami žmonės keičiasi savo idėjomis, nuomonėmis, suvokimais vieni su kitais. Bendravimas gali būti žodinis / žodinis arba rašytinis. Žodinis bendravimas apima kalbėjimą, kalbėjimąsi tarpusavyje dėl įvairių dalykų, o rašytinis bendravimas apima laiško užrašymą ar parašymą, kad būtų galima bendrauti su asmeniu. Gestų kalba taip pat yra bendravimo dalis, kai žmonės naudoja įvairius ženklus ir simbolius, kad galėtų kalbėtis su kitais žmonėmis. Kūno kalba, akių kontaktas, išraiškos ir kt. yra svarbūs bendravimo aspektai. Taigi, šiandien aptarsime du reikšmingus bendravimo tipus, ty formalų bendravimą ir neformalų bendravimą. Pradėkime suprasdami pirminę to paties prasmę.

Skirtumas tarp formalaus ir neformalaus bendravimo

Oficialus bendravimas

Oficialus bendravimas apibrėžiamas kaip komunikacija, kurios metu informacija pasiekiama tinkamais kanalais ar maršrutais. Tai dar vadinama oficialia komunikacija. Pagrindinis šio bendravimo tikslas yra tinkamai susikalbėti ir įsitikinti, kad informacija buvo pasiekta teisingai. Šis bendravimas laikomas veiksmingu komunikacijos būdu, nes sutaupo laiko dėl sistemingo komunikacijos srauto. Oficialios komunikacijos pavyzdžiai apima ataskaitas, postų aprašymus, darbo komandą, informaciją, susijusią su pardavimu ir atsargomis ir kt. Yra keturių rūšių oficialus bendravimas, t. y. komunikacija aukštyn, žemyn, vertikali komunikacija ir horizontali komunikacija. Viršininkas ir pavaldinys bendrauja formaliai. Vienas iš pagrindinių formalaus bendravimo trūkumų yra tai, kad taisyklės ir reglamentai yra labai griežti.

Didesnė reikšmė teikiama taisyklėms; vietoj asmens. Tai lemia žemą nuoširdumą tarp vadovo ir pavaldinių santykių.

Neformalus bendravimas

Neoficialus bendravimas apibrėžiamas kaip komunikacija, kuri nesiima formalių bendravimo būdų. Žmonės/pavaldiniai nesilaiko griežtų organizacijos taisyklių. Žmonės laisvai bendrauja be jokios vergijos. Organizaciniu lygmeniu neformalus bendravimas yra spontaniškas bendravimo būdas, kai pavaldiniai ir viršininkas gali laisvai kalbėtis. Nėra oficialių taisyklių, sistemų ar gairių, kaip bendrauti. Pokalbis su draugu ar šeima yra įprastas neformalaus bendravimo pavyzdys. Vienas iš pagrindinių neformalaus bendravimo privalumų yra tai, kad jis yra labai lankstus. Nėra jokio nelankstumo ar kokio nors formalumo, trukdančio bendrauti. Vynuogių bendravimas yra reikšminga neformalaus bendravimo rūšis. Tokio bendravimo trūkumas yra tai, kad gandai ar dezinformacija plinta greitai. Dabar pažvelkime į kai kuriuos skirtumus tarp formalaus ir neformalaus bendravimo.

TAIP NE. OFICIALUS BENDRAVIMAS NEFORMALUS BENDRAVIMAS
1. Oficialus bendravimas apibrėžiamas kaip bendravimas, vykstantis oficialiais / oficialiais būdais ir kanalais. Kita vertus, neformalus bendravimas apibrėžiamas kaip bendravimas, vykstantis neoficialiai tarp dviejų ar daugiau žmonių.
2. Oficialioje komunikacijoje galioja griežtos taisyklės ir nuostatai. Neformalioje komunikacijoje nėra griežtų taisyklių ar taisyklių.
3. Kitas formalaus bendravimo pavadinimas yra „oficialus bendravimas“. Kitas neformalaus bendravimo pavadinimas yra 'vynuogių bendravimas'.
4. Oficialioje komunikacijoje yra daugiau informacijos patikimumo. Sumažėja informacijos patikimumas.
5. Oficialaus bendravimo procesas yra lėtas. Neformalaus bendravimo procesas vyksta greitai.
6. Oficialus bendravimas daugiausia apima rašytinį bendravimą. Todėl kiekvienai informacijai yra dokumentais pagrįsti įrodymai. Neformalus bendravimas apima žodinį bendravimą. Taigi su tuo susijusių dokumentinių įrodymų nėra.
7. Oficialus bendravimas užima daug laiko. Neformalus bendravimas yra labai greitas ir greitas.
8. Oficialus bendravimas yra efektyvus, nes vyksta sistemingas informacijos srautas. Sistemingo srauto nėra, tačiau neformalioje komunikacijoje sutaupomi su darbu susiję klausimai ir laikas.
9. Oficialaus bendravimo metu išlaikomas slaptumas. Neformalioje komunikacijoje slaptumas neišlaikomas.
10. Oficialus bendravimas juda tik oficialiais arba iš anksto nustatytais kanalais. Neformalus bendravimas juda laisvai ir greitai.
vienuolika. Oficialiais kanalais pateikta informacija yra autentiška. Neformalioje komunikacijoje nėra informacijos autentiškumo.
12. Pagrindinis formalaus bendravimo tikslas yra pasiekti organizacinius tikslus. Pagrindinis neformalaus bendravimo tikslas – tenkinti asmeninius interesus ir poreikius.

Taigi, tai yra keletas reikšmingų skirtumų tarp formalaus ir neformalaus bendravimo. Abu bendravimo būdus praktikuoja kelios organizacijos. Pagrindinis to tikslas – pasiekti organizacijos ir asmeninius tikslus. Dabar yra keletas formalaus ir neformalaus bendravimo tipų. Taigi, aptarkime juos.

Oficialios komunikacijos rūšys

    Vertikali komunikacija:Toks bendravimas vyksta įvairiais organizaciniais lygmenimis. Šiuo metu žinia iš jaunių komandos nariams perduodama vadovui.Horizontali komunikacija:Toks bendravimas vyksta tarp to paties ar skirtingų skyrių kolegų.Įstrižainė komunikacija:Toks bendravimas vyksta tarp pavaldinių, dirbančių skirtingu lygiu. Pavyzdžiui, grafikos dizaineris bendrauja su pardavimų vadybininku.Bendravimas aukštyn:Tokio pobūdžio komunikacijoje informacija perduodama iš žemesnio lygio į aukštesnį, t.y. iš pavaldinių į viršininkus. Toks bendravimas kelia darbuotojų moralę.Komunikacija žemyn:Tokio pobūdžio komunikacijoje informacija perduodama iš aukštesnio lygio į žemesnį, t.y., iš viršininkų į pavaldinius. Bendravimas žemyn yra efektyvus bendravimo būdas.

Neformalios komunikacijos rūšys

    Viena grandinė:Tokio tipo bendraujant asmuo A perduoda informaciją asmeniui B, o asmuo B – asmeniui C. Taip neformalioje komunikacijoje juda viena grandinė.Apkalbų grandinė:Tokio bendravimo metu žmogus informaciją perduoda keliems žmonėms. Tie žmonės tai perduoda keliems kitiems. Taip veikia paskalų grandinė.Klasterio grandinė:Klasterio grandinė veikia, kai du ar trys žmonės pradeda tendenciją, kurią seka kiti. Socialinė žiniasklaida yra įprastas klasterių grandinės pavyzdys, kai vienas asmuo pradeda tendenciją / iššūkį, o kiti seka.

Taigi, tai yra reikšmingos formalaus ir neformalaus bendravimo rūšys. Norint sukurti geresnę aplinką ir pasiekti įmonės tikslus, reikia abiejų komunikacijos rūšių. Pakeliama darbuotojų moralė, o organizacija taip pat įgyvendina savo tikslą. Tiek formalus, tiek neformalus bendravimas eina koja kojon. Taigi sklandžiam ir efektyviam organizacijos darbui būtinas tiek formalus, tiek neformalus bendravimas.