Gamta mums, žmonėms, suteikia oro, kuriuo galime kvėpuoti, vandens gerti, žemę judėti, medžius, kad išgyventume, ir natūralų apšvietimą su saule, kuri apšviečia mūsų gyvenimą nuo viršaus iki apačios (tai mes laikome savaime suprantamu dalyku), bet kas atsitinka po saulėlydžio. Be saulės, visur tamsa, kurią apšviesdavo dirbtinė šviesa, vadinama „elektra“. Kadangi saulė yra natūralus energijos ir šviesos šaltinis, priešingas tam, elektra yra nenatūrali energija ir pagrindinė mūsų gyvenimo dalis, taip pat žinoma kaip elektronų srautas.
Prieš išrandant elektrą, beveik prieš 100 metų, žmonės kūrendavo laužus, apšviesdavo „diya“ ir naudojo banginių aliejaus lempas, žvakes ir žibalines lempas, kad matytųsi tamsoje. Vis dėlto jie galėjo būti efektyvesni apšviesti kiekvieną sritį ir kampą. Mokslas išsprendė šią problemą ir išrado antrinį energijos šaltinį, kuris apšviestų kiekvieną mūsų gyvenimo kambarį. Tokie mokslininkai kaip Benjaminas Franklinas, Nikola Tesla ir Thomas Edisonas prisideda prie mūsų elektros poreikio ir naudojimo.
Ar šiandien galite įsivaizduoti gyvenimą be elektros vos kelias minutes? Kelios valandos be elektros sugriauna mūsų gyvenimą. Didžioji mūsų darbo dalis be elektros nueina perniek, nes žmonės yra priklausomi nuo elektroninių daiktų. Šie elektroniniai elementai veikia elektra arba naudoja elektrą kaip energijos šaltinį. Šis 21ŠvŠiame amžiuje visi yra technomanūs, kai techno prietaisai ir elektroniniai daiktai, tokie kaip nešiojamieji kompiuteriai, mobilieji telefonai, šaldytuvai, skalbimo mašinos, televizoriai, kompiuteriai ir būtiniausi elektroniniai virtuvės reikmenys, tokie kaip maišytuvai, malūnėliai, orkaitės, mikrobangų krosnelės, šildytuvai ir kt., supa visus. Netgi namo statyba nebaigta be elektros instaliacijos. Taip elektra paveikė mūsų gyvenimą nuo gimimo iki mirties.
Mitas, kad elektra buvo ypač išrasta, tačiau ji visada buvo gamtos dalis, kaip ir visi elementai. Jis yra aplink mus, įskaitant dviejų įkrautų medžiagų trintį, statinę elektrą, išsikrovimą į žemę arba žaibo pavidalu. Elektros išradimas įrodė, kad būtinybė yra istorijos motina. Nustatyta, kad elektros energiją galima generuoti elektros generatoriumi ir laidais perduoti vartotojui elektros srovės pavidalu. Elektra yra energijos rūšis, turinti du taškus -ve (neigiamas) arba + (teigiamas), kurie teka per laidą gaminant elektros energiją. 'Elektrą galima apibrėžti kaip elektronų judėjimą laidu, sukuriančiu srovę.' Elektrą galima gaminti iš įvairių atsinaujinančių ir neatsinaujinančių šaltinių, tokių kaip vandens, naftos, gamtinių dujų, branduolinės energijos, anglies, saulės, vėjo ir biomasės.
Elektros energijos rūšys
Paprastai elektros energija yra dviejų tipų:
Elektros privalumai
a. Lengvai prieinamas ir gaminamas
Gaminant elektrą naudojant įvairius atsinaujinančius ir neatsinaujinančius energijos šaltinius, jį lengva surinkti. Kiekvienas gali naudotis elektra.
b. Atsinaujinantis energijos šaltinis
Elektrą žmonės nuolat gamina įvairiais būdais, kad patenkintų žmonių elektros poreikius. Todėl jis laikomas atsinaujinančiu energijos šaltiniu, nes gali būti gaminamas kasdien.
c. Lengva valdyti ir transportuoti
Tinkamai planuojant ar valdant elektros energiją galima perduoti dideliu mastu dideliu atstumu. Elektra gali transportuoti ir įveikti didelius atstumus tokiomis priemonėmis kaip viela.
d. Universalus ir lengvai transformuojamas
react js pamoka
Elektra yra universali, nes ji gali būti transformuojama į kitą energijos rūšį, atsižvelgiant į vartotojo naudojimą. Jis gali būti paverstas judesiu (per variklį), šviesa (žaibo lemputė) ir šiluma (žaibo elektriniu radiatoriumi).
e. Sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją
Elektra gali būti gaminama naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip vėjas ir saulė, kurie yra daug švaresni ir draugiškesni aplinkai. Dėl šios priežasties elektra ir jos gamybos procesas neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
f. Efektyvesnis ir patogesnis
Elektra yra patogus ir efektyvus energijos šaltinis, todėl daugelis prietaisų ir prietaisų veikia. Jis turi minimalius energijos nuostolius gamybos ir perdavimo procese dideliais atstumais.
g. Turėkite mažesnę priežiūrą
Nustačius elektrą, ją reikia prižiūrėti tik reguliariais intervalais, kai elektros įranga (lemputė, lemputė ir kita) laikui bėgant pažeidžiama. Elektromobilius pigiau prižiūrėti, nes nekeičiama alyva, mažiau susidėvi detalių, o variklį – mažiau, nes elektromobiliai neturi vidaus degimo variklių.
h. Tam reikia mažiau darbo jėgos.
Įdiegti elektros energiją reikia darbo jėgos, tačiau pakanka tik 2-3 valandų. Tam nereikia darbo jėgos.
i. Iš hidroelektrinės neišmeta atliekų ar dujų
Hidroelektrinėse vanduo gamina elektrą, o iškastinio kuro ar dūmtraukių nėra. Šis augalas neišskiria tiesioginių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nes jie neišskiria teršalų į orą.
j. Jį galima nustatyti įvairių dydžių.
slf4j vs log4j
Elektros gamybos pajėgumas gali būti matuojamas kilovatų kartotiniais, pavyzdžiui, gigavatais (GW) ir megavatais (MW). Elektros srovės srautą galima valdyti pagal vartotojo poreikius. Pvz.: Namuose sunaudojama apie 2KW arba 3KW elektros energijos, tačiau sunaudojama komerciškai reikšmingas elektros kiekis.
Elektros trūkumai
a. Nerūpestingumas elektrai gali būti pavojingas kiekvienam.
Kaip dažnai gauname žinių, kad kažkas (įskaitant žmones ar gyvūnus) miršta nuo elektros šoko? Kai gyvos būtybės nesaugiai liečiasi su elektra, jos patiria aukštą elektros šoko įtampą, kuri gali nusinešti gyvybę ir sukelti sunkius nudegimus, traukulius, sąmonės netekimą, širdies sustojimą ar raumenų spazmus ir kitus sužalojimus. Žmogaus organizmas jau praleidžia elektrą, o sutikus gyvą elektrą, audiniais teka elektros srovė, kuri sukelia elektros šoką, dar vadinamą elektros smūgis. Žala priklauso nuo srovės stiprumo, tačiau kai kuriais atvejais net ir nedidelis elektros kiekis, priklausomai nuo aplinkybių, gali būti mirtinas. Srovė, viršijanti 0,01 amperą, gali sukelti skausmingą ar stiprų šoką, arba didesnė nei ši 0,1–0,2 amper srovė gali būti mirtina.
b. Priežastis Traumos
Elektros šokas gali sukelti sužalojimus, suskirstytus į keturias dalis: liepsna, žaibas, blyksnis ir tiesa.
| Liepsnos sužalojimai | Tokiu atveju sužalojimų srovė gali praeiti arba nepertekėti per odą, nes jie įvyksta, kai arkos blyksnis uždega asmens drabužius. |
| Žaibo sužalojimai | Ši trauma įvyksta, kai itin trumpa, bet labai aukšta elektros srovė teka per visą žmogaus kūną. Tai galima laikyti lengvu elektros šoku. |
| Liepsnos sužalojimai | Tokiu atveju dėl elektros srovės ar kitų priežasčių atsiranda paviršiniai nudegimai, tačiau elektros srovė nekeliauja pro odą. |
| Tikros traumos | Šiuo atveju, kai asmuo tampa elektros grandinės dalimi. Tai gali sukelti didelę žalą. |
c. Elektra sukelia gaisrą.
Daugiau nei 60% gaisrų nelaimingų atsitikimų priežastis yra elektra dėl trumpojo elektros jungimo, nestandartinių prietaisų naudojimo, neatsargumo, netinkamos elektros instaliacijos, elektros problemos nežinojimo, perkaitimo, perkrovos, neteisėto elektros laidų ištraukimo ir ilgintuvų naudojimo. , kabeliai, laidai, sugedę lizdai (kištukiniai lizdai), grandinės pertraukikliai arba netinkamai įžeminti kištukiniai lizdai. Visos šios priežastys lemia mirtinus nelaimingus atsitikimus ir sukelia rimtus gaisrus. Vietose, kuriose yra elektros laidai, dėl trumpojo jungimo kyla gaisras.
d. Elektros jėgainė sukuria taršą.
Elektrinė teršia vandenį, žemę ir orą, o tai daro įtaką gyvų būtybių sveikatai. Anglies jėgainė išskiria kenksmingas dujas ir chemines medžiagas, tokias kaip nitratai, sulfatai, gyvsidabris ir antrinės kietosios dalelės (susidaro dėl SOX emisijos). Šiluminės elektrinės (akmens anglimi ir nafta kūrenamas elektros generatorius) išskiria kenksmingus teršalus, tokius kaip rūgštinės dujos, ne gyvsidabrio metalo toksinai, gyvsidabris ir organiniai oro toksinai, tokie kaip dioksinas.
| Triukšmo tarša | Elektros elektrinėse naudojama didelė įranga, pvz., turbinos, katilai ir trupintuvai, skleidžiantys didelį triukšmą, kuris paveikia elektrinėse dirbančius žmones. |
| Žemės degradacija | Anglies elektrinė išskiria atliekas (toksines dujas ir rūgštis), kurios teršia orą ir vandenį. Jei oro ir vandens teršalai lieka neapdoroti, jie gali paveikti vandens, miltų ir faunos sritis, todėl jos bus netinkamos gyvenimui ar pragyvenimui. |
| Oro tarša | Anglies jėgainė į orą išmeta keletą teršalų, tokių kaip CO (anglies monoksidas), O (ozonas), SO (sieros dioksidas), NOx (azoto oksidai), švino ir nemetano angliavandeniliai bei SPM (suspenduotosios kietosios dalelės). |
| Vandens tarša | Vanduo yra svarbus anglies elektrinėse, nes jis naudojamas katilinėse krosnyse garui gaminti, anglims plauti ir įrangai vėsinti. Jei karštas vanduo pilamas tiesiai į vandens telkinius, pakyla jų temperatūra ir nukenčia vandens flora bei fauna. Vanduo naudojamas elektrinių daiktams valyti, o dulkėtas vanduo užteršia gruntinį vandenį. |
e. Poveikis sveikatai
Elektrinėse pagaminta elektros energija daro didelę žalą sveikatai. Išskiriami cheminiai teršalai veikia įvairias žmogaus kūno vietas ar organus, kurie sukelia ligas. Pavyzdžiui:
| Cheminis teršalas | Jo poveikis sveikatai |
|---|---|
| Amoniakas | Sukurti odos ir akių nudegimus bei kvėpavimo sutrikimus |
| Merkurijus | Dėl šios nervų sistemos pažeidžiami inkstai, smegenys ir kepenys. Tai taip pat sukelia gimdymo ir neurologinius defektus. |
| Vadovauti | Švinas gali pažeisti vaiko inkstus ir nervų sistemą, paveikti atmintį, mokymąsi ir elgesį. Tai gali sukelti anemiją ir širdies ir kraujagyslių ligas. |
| Uranas | Paveikia plaučius ir limfinę sistemą bei sukelia inkstų ligas |
| Radis | Rezultatas: smegenų patinimas, anemija, plaučių ir kaulų vėžys |
| Dioksinai ir furanas | Ši cheminė medžiaga veikia endokrininę, reprodukcinę ir imuninę sistemą ir gali sukelti skrandžio vėžį |
| Vandenilio chloridas ir fluoridas | Sukelia akių, gerklės, nosies, odos, kvėpavimo takų dirginimą |
| Sieros dioksidas | Ar akių dirginimas sukelia astmą, širdies ligas ar lėtinį bronchitą? Tai taip pat veikia kvėpavimo sistemą ir plaučių funkcijas |
| Azoto oksidai | Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, astmos, širdies sustojimo ir plaučių augimo stabdymo pasekmės |
f. Statybos kaina
Elektros ar elektros darbai statybose gali kainuoti apie 10–12 % visos statybos kainos, neįskaitant žemės sąnaudų. Jėgainių statybai ir priežiūrai reikia pinigų.
g. Elektra brangesnė nei benzinas.
Tiesa, benzinas yra pigesnis nei elektra, nes už elektrą galima apmokestinti arba jam gali būti taikomas standartinis valstybės ar centrinės valdžios nustatytas tarifas. Elektra gali būti gaminama naudojant dujas ir iškastinį kurą, nes deginant dujas susidaro šiluma ir garai, kurie gamina elektros energiją. Matome, kad elektra yra brangesnė už benziną ar dyzeliną priežiūros ir naudojimo požiūriu. Elektrinėse transporto priemonėse yra mažiau degalinių, o 2 lygio įkrovimo stotelės įrengimas gali būti brangus, palyginti su benzinu, nes degalinės yra prieinamos ir įperkamos. Gana elektrinės transporto priemonės akumuliatoriaus galiojimo laikas yra ilgas (10 metų), tačiau jo pakeitimo kaina gali būti sunki. Virtuvėje naudojamos dujos pigesnės nei elektros laidumas, kuris viskam naudoja elektrą.
h. Elektrinės transporto priemonės nėra teršalų išmetančios
Elektrinės transporto priemonės klimatui yra blogesnės nei benzininės, benzininės ar dyzelinės transporto priemonės dėl elektrinės išmetamų teršalų. Šios elektrinės transporto priemonės neturi išmetamųjų teršalų, o anglies pėdsakas yra mažesnis.
i. Rūšių praradimas
Žmogaus veiklos pagreitis lemia biologinės įvairovės nykimą (100–1000 kartų priešžmogiškuoju lygiu). Elektros gamyba yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių elektros energijos gamybos metu užteršiama daug gėlo vandens. 2018 m. išaugo elektros energijos gamyba, įskaitant šiluminę (77% visos) ir hidroenergiją (16%). Termodinaminės šilumos konversijos į elektros energiją metu didelis kiekis rezervuaruose laikomo gėlo vandens daro įtaką vandens biologinei įvairovei. Dėl to gali išnykti rūšys, sutrikdant jų buveinę ir gyvenimo būdą. Tai teršia vandenį arba sukelia sausras kai kuriose vietovėse, kuriose gali būti įvairių vandens ar sausumos rūšių.
Išvada:
Elektra yra antrasis energijos šaltinis, kurį galima gauti konvertuojant kitą energijos šaltinį, pvz., gamtines dujas, branduolinę energiją, anglį ir kitus gamtos išteklius. Elektra yra pagrindinė gamtos dalis, viena iš plačiausiai naudojamų energijos formų.